Neseniai atrastas asteroidas, pakrikštytas 2015 BP519, papildo vis didėjantį kiekį duomenų, įrodančių, kad mažųjų Saulės sistemų judėjimą trikdo kažkoks labai didelis nežinomas kosminis kūnas. Astronomai savo atradimą aprašė naujame moksliniame darbe ir nurodo, kad neįprastas šio asteroido orbitos kampas patvirtina mintį, jog didžiulė neatrasta planeta tikrai kažkur skrajoja ir veikia asteroido judėjimo aplink Saulę kryptį.
„Ilgalaikio orbitinio stabilumo bei evoliucinės elgsenos klausimą apsvarstėme ir Devintosios planetos hipotezės kontekste bei nustatėme, kad 2015 BP519 papildo netiesioginius įrodymus, jog egzistuoja ši dar neatrasta Saulės sistemos planeta“, – rašoma mokslinio darbo santraukoje. Šiuo metu tyrimo išvadas galima rasti publikavimui rengiamų darbų duomenų bazėje „ArXiv“, darbas pateiktas žurnalo „The Astronomical Journal“ recenzentams.
Netrukus po atradimo, interneto leidinys „Quanta Magazine“ publikavo straipsnį, kuriame apklausti keli astrofizikai, besispecializuojantys mažųjų kosminių kūnų tyrimuose, taip pat – 2015 BP519 atradėjai. Ir nors ne visi šie mokslininkai sutiko, kad už keistą asteroido orbitą atsakinga Devintoji planeta, didžioji jų dalis pripažino, jog atradimas suteikia daugiau patikimumo šiai hipotezei. „Kai tik į modeliavimus įtraukiama Devintoji planeta, atsiranda ne tik galimybė rastis tokiems objektams – jie tiesiog privalomai randasi“, – leidiniui sakė Mičigano universiteto (JAV) paskutinio kurso studentė Juliette Becker, vadovaujanti 2015 BP519 atradusiai grupei.
Tai nėra pirmas kartas, kai Devintajai planetai priskiriamas Saulės sistemos objektų „stumdymas“. Dar 2014 m., prieš oficialų Devintosios planetos hipotezės paskelbimą, astronomai Scottas Sheppardas ir Chadwickas Trujillo pastebėjo kelių nedidelių kosminių, kūnų, besisukančių toliau už Neptūno, orbitos keistenybes. Tarp jų buvo nykštukinė planeta Sedna, neseniai aptiktas kūnas 2012 VP113 ir keletas kitų objektų, vadinamų transneptūniniais objektais (TNO).
Tuomet, 2016 m. sausį, astronomai Konstantinas Batyginas ir Mike'as Brownas aptiko dar daugiau transneptūninių objektų su keistomis orbitomis. Jie pirmieji sugalvojo „Devintosios planetos“ vardą, nurodė jos dydį ir atstumą iki jos. Šie astronomai iškėlė hipotezę, kad tai turėtų būti už Žemę 10 kartų masyvesnė planeta, esanti 600 astronominių vienetų (AV) atstumu nuo Saulės (vienas AV – vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės, apie 150 mln. kilometrų).
O tuomet pasipylė tyrimai apie TNO ir apie tai, kaip jų orbitas iškraipo Devintoji planeta. Ne visi mokslininkai pateikė hipotezei palankius tyrimų rezultatus, o viena mokslininkų grupė, dirbanti OSSOS (Outer Solar System Origins Survey) observatorijoje netgi įspėjo, kad Devintosios planetos šalininkai galimai remiasi dėl matavimo paklaidų gautais rezultatais.
Tačiau astronomai nepasidavė, o S.Sheppardas ir C.Trujillo dar bent du TNO, galimai „patemptus“ Devintosios planetos. Kitu tyrimu parodyta, kad Devintoji planeta galėjo paveikti ir Saulės sistemos planetų sukimosi ašies pasvirimą. 2017 m. Madrido universiteto (Ispanija) astronomai aptiko „įdomybių“ 22 TNO orbitose, kurias galima būtų paaiškinti tolimo kūno gravitaciniu poveikiu. Visi šie TNO nepriartėja prie Saulės mažesniu nei 30 AV atstumu ir sukasi maždaug apskritimo formos orbita.
2017 m. spalį K.Batyginas pareiškė, kad egzistuoja bent penkios nesusijusios Devintosios planetos egzistavimą patvirtinančios įrodymų linijos. „Jeigu atmestume šį paaiškinimą ir įsivaizduotume, kad Devintoji planeta neegzistuoja, tuomet prisidarytume daugiau užduočių nei išspręstume. Staiga atsirastų penkios neįmintos mįslės ir reikėtų analizuoti penkias skirtingas jas paaiškinančias teorijas“, – tvirtino astronomas.
