Nauji „Samsung“ televizoriai klauso privačių pokalbių ir juos perduoda trečiosioms šalims

Nusipirkote naują „Samsung“ televizorių, kuris toks išmanus, kad norint jį perjungti nebereikia net pultelio – viską galima daryti ir balsu? Jeigu skaitmeniniame pasaulyje dar bent kažkiek vertinate savo privatumą, džiaugsmą naujuoju pirkiniu gali kiek apkartinti privatumo nustatymai.
Didžiausias pasaulyje „Samsung“ televizorius kainuoja maždaug 400 tūkst. litų
„Samsung“ televizorius / Scanpix nuotr.

Naujasis „Samsung“ televizorius gali klausytis jūsų asmeninių pokalbių. Tokią išvadą galima daryti perskaičius smulkiu šriftu pažymėtus privatumo nustatymus, rašo cnet.com technologijų žurnalistas Chrisas Matyszczykas.

„Taip, dabar mes nuolatos turėsime ieškoti mažyčių mikrofono ikonų ir tikrinti, ar mūsų niekas nesiklauso“, – rašo C. Matyszczykas.

„Samsung“ televizoriai turi balso atpažinimo funkciją – būtiną kiekvienam, kas tingi pirštu keletą kartų spustelėti televizoriaus valdymo pultelį. Televizoriaus privatumo nustatymuose, kuriuos pirmą kartą pastebėjo „Daily Beast“, rašoma, kad „Samsung“ „gali įrašyti balso komandas ir susijusius tekstus, kad galėtų patobulinti balso atpažinimo funkcijas."

Ir ši nuostata atrodo suprantama – taip siekdamos patobulinti produktą darytų daugelis įmonių. Tačiau labiau nerimą kelia užrašas smulkiu šriftu: „Atkreipkite dėmesį, kad jeigu jūsų žodžiuose bus asmeninės informacijos, ši informacija bus įrašyta ir perduota trečiajai šaliai naudojant balso atpažinimo programą.“

„Samsung“ atstovai patikino, kad į privatumą žiūri labai rimtai. Be to, juk žmogus gali nenaudoti išjungti balso atpažinimo funkciją. Jei ji įjungta, ant televizoriaus užsidega mikrofono ženkliukas.

„Taip, dabar mes nuolatos turėsime ieškoti mažyčių mikrofono ikonų ir tikrinti, ar mūsų niekas nesiklauso“, – rašo C. Matyszczykas.

Paklausta apie nustatymuose minimas trečiąsias šalis, neįvardijama „Samsung“ atstovė tikino: „Samsung“ nekaupia balso duomenų ir jų neparduoda trečiosioms šalims. Jeigu vartotojas sutinka su nustatymais ir naudoja balso atpažinimo funkciją, balso duomenys perduodami trečiajai šaliai per balso komandos paiešką. Tuo metu balso duomenys yra perduodami serveriui, kuris ieško užklausto turinio, o tuomet norimą turinį grąžina į televizorių.“

Šis atvejis primena apie privatumo problemą, su kuria susiduriama skaitmeniniame pasaulyje ir kuri artėjant daiktų interneto amžiui mus kamuos vis dažniau – vis daugiau duomenų bus įrašyta ir vis daugiau bus žinoma apie mus.

„Mes visi su tuo patys sutinkame. Visi paspaudžiame „Aš sutinku“ nepagalvoję apie galimas pasekmes. Tai darome vien tik todėl, kad mums taip patogiau. Ir ne tik jūsų televizorius įrašinėja ir klauso jūsų privačių pokalbių. Tuojau taip darys viskas, kas turi skaitmeninę jungtį“, – rašo C. Matyszczykas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis