Daugelis geriausių „Google“ rezultatų nukreips jus į pasenusį tyrimą, kuriame daroma išvada, kad naujagimių verksmas dažnai pasiekia aukščiausią lygį maždaug šešių savaičių amžiuje, po to gerokai sumažėja ir po trijų mėnesių stabilizuojasi ir beveik nustoja, rašo scitechdaily.com.
Tėvai gali viltis, kad po pradinio piko, kuris dažnai vadinamas „verksmo kreive“, jų naujagimiai verks daug mažiau. Tačiau neseniai Danijoje atliktame tyrime, apibendrinus 17 skirtingų tautų tėvų duomenis, abejojama šiuo „verksmo kreivės“ modeliu.
„Mes sukūrėme du matematinius modelius, kurie pagrįstai atspindi turimus duomenis. Nė vienas iš jų nerodo, kad verkimo trukmė taip ryškiai sumažėja po penkių savaičių, kas kitu atveju matoma tėvams pateikiamuose grafikuose. Turimi duomenys rodo, kad verksmas ir po šešių mėnesių tebėra svarbi daugelio kūdikių gyvenimo dalis“, – scitechdaily.com cituoja Christine Parsons, Orhuso universiteto Klinikinės medicinos katedros docentę.
Plačiai naudojama verksmo kreivė
Tyrimą atlikę mokslininkai surinko duomenis iš 57 mokslinių straipsnių iš viso pasaulio, kuriuose tėvai registravo, kiek jų kūdikiai verkia kiekvieną dieną.
Normalus verkimo modelis, „verksmo kreivė“, kuria šiuo metu dažnai vadovaujasi tėvai, remiasi 1962 m. amerikiečių atliktu tyrimu, kuriame dėmesys skiriamas tik pirmosioms dvylikai vaiko gyvenimo savaičių.
„Tai grafikas, su kuriuo dažnai supažindinami nauji tėvai. Jei paieškoje įvesite „kūdikių verksmas“, pamatysite daugybę šio konkretaus grafiko paveikslėlių. Todėl pamanėme, kad būtų įdomu apjungti visus turimus duomenis ir išsiaiškinti, ar jie atitinka pirminę „verksmo kreivę“, – sako pirmojo straipsnio autorius Arnault-Quentinas Vermilletas.
Svarbi priemonė gydytojams
Verksmas yra viena pirmųjų kūdikių bendravimo formų, kuria jie siekia atkreipti tėvų dėmesį. Kūdikio pažintinė ir emocinė raida skatinama, kai tėvai tinkamai reaguoja į vaiko siunčiamus signalus.
Nauji tėvai dažnai kreipiasi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus, jei nerimauja, kad jų vaikas per daug verkia.
Todėl, pasak C.Parsons, svarbu, kad tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek tėvai teisingai ir tiksliai suprastų kūdikių verkimo pobūdį.
„Ypač tai svarbu gydytojams, nes jų darbas – padėti, palaikyti ir pateisinti visų susirūpinusių tėvų lūkesčius. Svarbu, kad gydytojai turėtų naujausių duomenų apie tai, kas yra normalus kūdikių verksmas, kad galėtų geriausiai padėti neseniai tėvais tapusiems žmonėms. Tėvų įtarimai, kad jų vaikas verkia per daug, gali turėti neigiamų pasekmių tiek tėvams, tiek vaikui“, – aiškina ji.
Verkimo įpročiai labai skiriasi
Plačiai paplitęs pernelyg didelio verksmo apibrėžimas yra toks, kai kūdikis verkia daugiau nei 3 valandas per dieną, daugiau nei 3 dienas per savaitę. Apskaičiuota, kad per pirmąsias 6 savaites po gimimo tai pasireiškia 17-25 proc. kūdikių.
Orhuso universiteto mokslininkai sudarė du naujus kūdikių verksmo modelius. Vienas iš jų rodo, kad kūdikių verksmo pikas pasiekiamas po keturių savaičių. Kitas rodo, kad pirmosiomis savaitėmis kūdikiai verkia daug ir stabiliai, o vėliau šis lygis mažėja.
Tačiau nė vienas iš šių modelių nerodo staigaus verksmo dažnumo mažėjimo.
Pasak C.Parsons, dar vienas vertas dėmesio tyrimo atradimas yra tai, kokie skirtingi yra kūdikių verkimo modeliai – tiek šalies viduje, tiek tarp valstybių.
Kaip pavyzdį ji nurodo, kad, remiantis ribotais turimais duomenimis, vaikai iš ne Vakarų šalių, pavyzdžiui, Indijos, Meksikos ir Pietų Korėjos, verkia mažiau nei vaikai iš angliškai kalbančių šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Kanados.
