Naujo tyrimo išvada: mūsų protėviai netoleravo pieno, bet vis tiek jį gėrė. Kodėl?

Žmonės daugeliu atžvilgių yra keisti padarai, o mūsų santykis su pienu ypač keistas. Visų rūšių žinduolių patelės gamina pieną savo jaunikliams maitinti. Žindomiems mažyliams virškinti pieną padeda fermentas laktazė, kuris pieno cukrų suskaido į lengvai pasisavinamus fragmentus. Kai jauni žinduoliai nujunkomi, jie liaujasi gaminę laktazę.
Pienas
Pienas / 123RF.com nuotr.

Šiaip ar taip, kam švaistyti energiją gaminant fermentą, kurio jums nebereikia?

Tačiau mūsų rūšiai įprasta suaugus ir toliau vartoti pieną. Maža to, maždaug trečdalis žmonių turi genetines mutacijas, kurios leidžia jiems visą gyvenimą gaminti laktazę, todėl jų organizmas lengviau virškina pieną.

Mokslininkai jau seniai įtarė, kad pieno produktų vartojimas ir gebėjimas ilgai gaminti laktazę žmonijos istorijoje žengė koja kojon.

Iki šiol paplitusi teorija teigė, kad, kai žmonės prieš maždaug 10 tūkst. metų prisijaukino galvijus ir kitus gyvulius, turėjusieji laktazę išsaugančią mutaciją įgijo naują kalorijų ir baltymų šaltinį. Tuo tarpu žmonės be mutacijos, priešingai – bandydami vartoti pieną sunegaluodavo, todėl negalėjo naudotis nauju maisto medžiagų šaltiniu.

Tačiau naujas senovės žmogaus DNR ir pieno likučių, rastų ant keramikos šukių tyrimas rodo, kad ši tradicinė istorija nepasitvirtina.

„Kažkas čia buvo ne taip“, – sakė Richardas Evershedas, Bristolio universiteto Anglijoje biogeochemikas ir tyrimo autorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis