Iššūkiais grįstų inovacijų kūrimo programa (angl. Challenge Based Innovation, CBI) – tai vieną semestrą trunkantis magistrantūros kursas, skirtas pramoninio dizaino, verslo, inžinerijos ir architektūros studentams.
„Šiame kurse dirba tarptautinės studentų komandos iš įvairių šalių, kurios dalį projekto vykdo savo universitetuose bendraudami su kitų universitetų studentais nuotoliniu būdu. Taip pat apie tris savaites per semestrą – vieną savaitę semestro pradžioje, kitą – semestro viduryje ir dar vieną savaitę semestro pabaigoje – studentai praleidžia CERN, bendradarbiaudami su mokslininkų, inžinierių ir technikų komandomis iš įvairių institutų ir universitetų, dalyvaujančių CERN mokslinėje programoje“, – teigia KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė.
Kurso metu studentai dalyvaus įvairiose veiklose, kurių metu atsižvelgiant į vartotojų poreikius bus vystomi produktai. Galutinis rezultatas – galutiniam vartotojui skirtas produkto prototipas.
Tikslas – patirtinis mokymasis
Pasak „EDU_Lab“ Dėstytojų akademinių kompetencijų koordinatorės Jurgitos Barynienės, pasirašyta sutartis KTU studentams – itin gera proga iš arčiau susipažinti su CERN veiklomis. Be to, prisijungimas prie tarpkultūrinių ir tarpdisciplinių komandų kuria didelę pridėtinę vertę gebėjimų ugdymui. Būtent todėl tarpdisciplininės komandos tampa šiuolaikinių inovatyvių sprendimų visuomenėje varomąja jėga.
„Studentai gauna galimybę susipažinti su naujausiais ir pažangiausiais moksliniais tyrimais, pamatyti, kaip dirba komandos taikydamos inovatyvų mąstymą skatinančius veiklos būdus, mokytis iš skirtingų sričių lyderių“, – tikina J.Barynienė.
Jos teigimu, Iššūkiais grįstų inovacijų kūrimo programa – unikali galimybė studentams dirbti kartu su lyderiais tarpdisciplininėse komandose, ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, išbandyti, kaip sprendimai gali virsti realiais naudojant prototipavimą ir testavimą.
„Iš esmės studentams suteikiama proga išbandyti praktines patirtinio mokymosi galimybes“, – sako J.Barynienė.
Galimybė ne tik studentams, bet ir dėstytojams
CERN „IdeaSquare“ taip pat organizuoja intensyvias vienos savaitės trukmės kūrybines dirbtuves, kuriose kartu su studentais gali dalyvauti ir dėstytojai.
„Šios papildomai CERN „IdeaSquare“ organizuojamos intensyvios vienos savaitės kūrybinės dirbtuvės paprastai vyksta lapkričio mėnesį“, – teigia K.Ukvalbergienė.
CERN modulyje sprendžiami realūs iššūkiai, o tai itin prisideda prie studentų motyvacijos didinimo ir smalsumo sužadinimo, praktinių įgūdžių lavinimo. Lavinami gebėjimai į realią problemą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų bei ieškoti įvairių neįprastų ir netradicinių jos sprendimo būdų.
„Tuo tarpu dėstytojams tai puiki galimybė užmegzti mokslinius ryšius, pamatyti, kaip dirba studentų ir profesionalų komandos, patiems pabūti tų komandų dalimi, dalyvauti idėjų mainuose“, – pastebi J. Barynienė.
Iššūkiais grįstų inovacijų kūrimo programa yra viena iš kertinių „IdeaSquare@CERN“ veiklų, kurios tikslas – parodyti fundamentinių tyrimų poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui. „IdeaSquare“ – tai inovacijų laboratorija ir erdvė skirta eksperimentavimui, inovatyvių metodologijų išbandymui, tarpdisciplininių ir tarpkultūrinių komandų sujungimui bendroms veikloms.
Iššūkiais grįstas mokymasis – nauja kryptis mokymo(si) praktikoje
Iššūkiais grįstą mokymo(si) metodologiją taiko ir ECIU universitetas, kuriam drauge su kitais 11 partnerių Europoje priklauso KTU. Todėl iššūkiais grįstos studijos, mokslas ir inovacijos – pagrindinė šio projekto ašis.
„Metodas, gimęs „Apple“ kompanijoje, stipriai skverbiasi į aukštojo mokslo sritį. Iššūkiais grįsto mokymo(si) centre – kompleksinis iššūkis, kylantis iš realios praktinės aplinkos ir kurio sprendimas yra svarbus ne tik iššūkio teikėjui, bet ir plačiajai visuomenei. Iššūkio sprendinys prisideda prie kokybiškesnio visuomenės gyvenimo“, – teigia J.Barynienė.
Pagrindinės iššūkiais grįsto mokymosi stadijos – įsitraukimas, tyrimas ir veikimas. Įsitraukimo stadijoje siekiama kuo plačiau susipažinti su kontekstu ir suformuoti iššūkį, kurį vėliau sprendžia komandos. Tyrimo stadijoje studentai kelia svarbius klausimus, ieško įvairių išteklių ir resursų, kurie padėtų rasti atsakymus į iškeltus klausimus, bendradarbiauja su išoriniais partneriais, kuria sprendimo prototipą.
„Veikimo stadijoje studentai testuoja prototipą ir gavę grįžtamąjį ryšį jį tobulina, diegia ir analizuoja sprendimo efektyvumą, sėkmę bei poveikį. Studentai tampa iššūkio sprendėjais, o jų sukurti sprendimai yra realiai pritaikomi sprendžiant visuomenei aktualias problemas“, – sako J.Barynienė.
Pasak jos, šiandien mokymas(is) peržengia universiteto ribas, o išorinė aplinka tampa mokymo(si) resursu. Todėl svarbu galvoti apie nuolatinę studentų prieigą prie išorės išteklių, apie tai, kad mokymo(si) procesas gali vykti bet kurioje vietoje ir bet kuriuo laiku, padedant ne tik dėstytojams, bet ir išorės partneriams.
