Saulė ryškiausiai šviečia ne tada, kai mums reikia daugiausiai energijos. Žinoma, saulės energiją galima kaupti įprastose baterijose, bet jos greitai sensta, silpsta ir apskritai yra per brangios. Taigi, dar 2018 metais mokslininkai sukūrė šį tą, ką pavadino „saulės terminiu kuru“ – specialų skystį, kuris surinktą saulės energiją gali išlaikyti net 18 metų.
Šį išradimą mokslininkai lygina su įkraunamomis baterijomis, tačiau vietoje elektros energijos jis yra įkraunamas saulės šviesa. Bet, aišku, viskas ne taip jau paprasta.
Saulės terminės energijos rinkimo įrenginys MOST („Molecular Solar Thermal Energy Storage System“) pasižymi cikliniu veikimu. Siurblys cirkuliuoja specialų skystį per permatomus vamzdžius. Saulės šviesa skystyje sukelia reakciją – kuriamos jungtys tarp skirtingų atomų, sukuriant energingą izomerą. Vaizdžiai tariant, saulės energija yra įkalinama tarp stiprių izomeros cheminių jungčių. Ir lieka įkalinta net kai skystis atvėsta.
Norint panaudoti šią surinktą energiją skystis turi būti cirkuliuojamas per katalizatorių (kuris irgi buvo sukurtas specialiai šiai sistemai). Čia prasidėjusi reakcija įkaitina skystį iki 63 °C, o šią šilumą galima panaudoti įvairiai. Kitaip tariant, sukaupta saulės energija atgaunama šilumos pavidalu. Užbaigęs ciklą skystis susigrąžina sau įprastą padėtį ir gali vėl būti įkraunamas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad optimaliomis sąlygomis vienas kilogramas saulės terminio kuro gali saugoti 250 Wh energijos. Atgaunamą šilumą galima panaudoti įvairiai – namų šildymui, maisto ruošimui, vandens šildymui. Šią energiją galima panaudoti ir pramonėje. Svarbiausia, tai yra pigus ir efektyvus energijos saugojimo būdas, padedantis taupyti energiją laikui, kai saulė taip ryškiai nešviečia.
-
Palaiminimą gavo naujas kompaktiško branduolinio reaktoriaus projektas: jis gali pakeisti viską
-
Mokslininkai to siekė daugiau nei šimtą metų: sukurtas kambario temperatūroje veikiantis superlaidininkas
-
Bitkoinai suvartoja daugiau elektros energijos nei visa Argentina, o „Tesla“ tapo piktadariais teršėjais
Čalmerso universiteto mokslininkai rimtai imasi šio projekto. Praeitais metais Europos Sąjunga MOST projektui skyrė 4,3 milijonus eurų. Per 3,5 metus universiteto mokslininkai tikisi išvystyti sistemą taip, kad ją būtų galima naudoti praktiškai.
