Jau ne vienus metus buvo skelbiama apie Mėnulyje aptinkamus ledo pėdsakus, bet ankstesni stebėjimai galėjo būti aiškinami kitokiomis priežastimis – pavyzdžiui, neįprastai šviesą atspindinčių uolienų buvimu, sako studijos autoriai.
„Tai pirmasis kartas, kai mokslininkai turi neabejotinų vandens ledo buvimo paviršiuje įrodymų“, – naujienų agentūrak AFP sakė Havajų geofizikos ir planetologijos instituto darbuotojas Shuai Li.
Ledas daugiausiai slūgso visuomet šešėlyje esančiose srityse Mėnulio krateriuose ties jo ašigaliais. Užšalusio vandens buvo aptikta prietaisais, sumontuotais 2008 metais paleistame Indijos kosmoso tyrimų organizacijos orbitiniame zonde „Chandrayaan 1“.
Tuo metu naudodami šiame aparate sumontuotu JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) spektrometru „Moon Mineralogy Mapper“ (M3) tyrėjai identifikavo tris cheminius pėdsakus, „patikimai įrodančius, kad Mėnulio paviršiuje esama vandens ledo“, sakoma NASA pranešime.
Ašigalio sritys, kur aptikta ledo telkinių, yra „superšaltos“, pastebėjo Shuai Li. Pasak jo, temperatūra ten niekada nebūna aukštesnė kaip minus 157 laipsniai Celsijaus.
Vis dėlto kol kas neaišku, kiek kokios yra šios paviršinio ledo atsargos, nes orbitinio zondo prietaisai gali aptikti užšalusį vandenį ne didesniame kaip kelių milimetrų gylyje, sakė tyrėjas.
Kita vertus, jeigu ledo ten pakankamai, šis „vanduo gali būti prieinamas kaip ištekliai ateities ekspedicijoms Mėnuliui tyrinėti ar net jame pasilikti“, pridūrė NASA.JAV kosmoso agentūra siekia artimiausiais metais vėl nuskraidinti į Mėnulį žmonių. Tokios misijos būtų pirmosios nuo „Apollo“ įgulų išsilaipinimo mūsų planetos gamtiniame palydove 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.
Shuai Li sakė, kad geriausias būdas daugiau sužinoti apie Mėnulio ledo išteklius ir galimybes juos panaudoti – pasiųsti mėnuleigį ašigalių sritims tirti.
Ši studija buvo paskelbta pirmadienį išleistame žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ numeryje.
