Idėja nėra tokia jau bloga. Jei banginio nereikia mokslininkams, geriausia, kad jis supūtų vietoje. Taip maistingosios medžiagos sugrįš į vandenyno ciklą ir banginio gyvenimas nebus nuėjęs veltui. Tačiau kaip tai padaryti, kai žmonės nori naudotis paplūdimiu? Juk dabar vasara!
Nugaišusį banginį galima užkasti vietoje arba nutempti į jūrą. Tačiau tai – nepaprastai sunkus ir nešvarus darbas, kuris, vėlgi, nepatinka poilsiautojams. Banginį galima bandyti ir susprogdinti, tačiau 1970-ųjų istorija rodo, kad to daryti neverta.
Taigi, banginio negalima palikti, negalima nuvilti į jūrą, o užkastas jis vėliau vėl pasirodys paviršiuje. Tai ką daryti?
Vašingtono valstija prašo netoli paplūdimių gyvenančių žmonių priimti banginius. Prašymas skirtas didesnių žemės plotų savininkams. Bent vienas jų sutiko taip ir padaryti.
Metodas yra gana paprastas. Banginis išvelkamas iš paplūdimio, užkeliamas ant sunkvežimio, nuvežamas į naują paskutinio poilsio vietą ir ten paliekamas atvirame ore.
Banginio kūnas tuomet pūva. Ir pūva ilgai – procesas trunka kelis mėnesius ar ilgiau nei metus. Iš pradžių banginis gali būti ir pavojingas, jei kūno viduje kaupiasi dujos. Tačiau vėliau žemės savininkui telieka žiūrėti, kaip didingas gyvūnas pranyksta. Teigiama, kad kvapas nėra siaubingas, nors ir maloniu jo niekas nepavadintų.
Galiausiai, griaučiai yra surenkami. Jie gali būti utilizuojami arba panaudoti edukacinėms reikmėms. Taip banginiai netrukdo žmonėms, o kartu ir sugrįžta į natūralų gamtos ciklą.
