Beveik visos Hendersono saloje aptiktos šiukšlės buvo pagamintos iš plastiko. Tarp jų buvo žaislinių kareivėlių, domino kaladėlių, dantų šepetėlių ir šimtai įvairiausių dydžių, formų ir spalvų šalmų.
Pasak mokslininkų, šioje saloje užfiksuotas šiukšlių tankis yra didžiausias pasaulyje, nors pati sala yra itin atoki. Hendersono sala yra įsikūrusi maždaug pusiaukelėje tarp Naujosios Zelandijos ir Čilės bei yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Australijos Tasmanijos universiteto mokslininkė Jennifer Lavers parašė ataskaitą, kuri antradienį pasirodė moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Pasak jos, Hendersono sala yra vandenyno srovių sūkurio, vadinamojo Pietų Ramiojo vandenyno verpeto, pakraštyje. Toje vietoje susidarę didžiuliai plūduriuojančių šiukšlių telkiniai.
„Plastiko kiekis ten tikrai kelia nerimą, – naujienų agentūrai AP sakė J.Lavers. – Tai ir gražu, ir baisu.“
Pasak mokslininkės, kartais ją pakerėdavo saloje išmėtyto plastiko įvairovė ir spalvos, tačiau šį įspūdį netrukus nutraukdavo mintys apie tragedijos mastą.
J.Lavers drauge su dar šešiais tyrimą vykdančiais mokslininkais 2015 metais Hendersono saloje praleido pusketvirto mėnesio. Pasak jų, šiukšlės sveria 17,6 tonos, o daugiau kaip du trečdaliai jų yra palaidotos seklaus smėlio sluoksnio dengiamuose paplūdimiuose.
Ataskaitos autorės teigimu, tarp šiukšlių ji pastebėjo žalių žaislinių kareivėlių, su kokiais žaisdavo jos brolis 9-o dešimtmečio pabaigoje, ir raudonų viešbučių figūrėlių iš stalo žaidimo „Monopolis“.
Pasak jos, tarp šiukšlių daugiausia buvo rasta žiebtuvėlių ir dantų šepetėlių. Vienas iš keisčiausių radinių buvo kūdikio čiulptukas.
Be to, J.Lavers sakė, kad rado saloje jūros vėžlį, įsipainiojusį į išmestą žvejų tinklą ir nugaišusį, taip pat krabą, gyvenusį kosmetikos dėžutėje.
Mokslininkė papasakojo, kad išvalius vieną paplūdimio ruožą buvo pastebėta, kad netrukus ten vėl atsiranda naujų šiukšlių, Tyrėjai nustatė, kad kasdien į 10 km ilgio ir 5 km pločio salos paplūdimius vandenynas išmeta daugiau kaip 13 tūkst. vienetų įvairių šiukšlių.
Hendersono sala priklauso Jungtinės Karalystės valdomai Pitkerno salų grupei. Pasak J.Lavers, ta sala yra tokia atoki, kad jai teko netgi atidėti savo vestuvių ceremoniją, nes laivas, turėjęs pasiimti mokslininkų komandą, vėlavo.
Laimei, svečiai dar nebuvo išvykę iš Tahičio, esančio Prancūzijos Polinezijoje, taigi vestuvės įvyko trimis dienomis vėliau nei planuota, prisipažino mokslininkė.
J.Lavers sakė, kad ji taip pasibaisėjo plastiko kiekiu vandenynuose, kad ėmė naudoti bambukinį telefono dėklą ir dantų šepetėlį.
„Mums reikia drastiškai permąstyti savo santykį su plastiku, – sakė ji. – Tai dalykas, sukurtas gyvuoti amžinai, bet dažnai jis naudojamas vos kelias akimirkas ir išmetamas lauk.“
Naujosios Zelandijos Oklando universiteto okeanografė Melissa Bowen, nedalyvavusi minėtame tyrime, sakė, kad plastikinių daiktų kaupimąsi tokiose vietose kaip Hendersono sala lemia vėjas ir verpeto srovės.
„Kadangi rengiama vis daugiau tokių tyrimų, tai priverčia suvokti plastiko vandenynuose realybę“, – teigė ji.
