Profesorius Antonio Fernándezas buvo pasiryžęs išsiaiškinti gyvūno mirties priežastį.
Kovodamas su bangomis, skalaujančiomis paplūdimyje išplautą didžiulę skerdeną, Las Palmas de Gran Kanarijos universiteto Gyvūnų sveikatos ir maisto saugos instituto vadovas padarė stulbinantį atradimą – prie dalies žarnos buvo prilipęs 9,5 kg ambros gabalas.
Akmuo, kurio vertė siekė 500 000 eurų, buvo pagamintas iš ambros – keistos, gamtoje randamos medžiagos, kuri vadinama „plaukiojančiu auksu“.
Pasak Gamtos istorijos muziejaus, šios paslaptingos medžiagos, kuri dažnai užfiksuojama plūduriuojanti jūroje, kilmė buvo išsiaiškinta tik XIX a. atsiradus plataus masto banginių medžioklei, kai buvo nustatyta, kad ją gamina kašalotai.
Didelę banginių raciono dalį sudaro galvakojai, pavyzdžiui, kalmarai. Nors didžiąją dalį nesuvirškinamų dalių banginiai išvemia, kai kurie gabaliukai patenka į žarnyną ir sulimpa. Ši masė toliau didėja ir galiausiai virsta ambros gabalu.
Kaip banginio žarnų masė tampa verta pusės milijono dolerių?
Didžiulę vertę lemia jos retumas ir naudojimas kvepaluose, mat kvapas gali svyruoti nuo saldaus iki muskuso,
„National Geographic“ teigimu, jei parfumerijoje už aromatų parinkimą atsakingam asmeniui patinka kvapas, ambra gali būti verta tūkstančių eurų.
Ambra taip pat vertinama dėl bekvapio alkoholio, vadinamo ambreinu, kuris dažnai išgaunamas iš ambros.
Ambreino, kuris naudojamas kvepalų aromatui ilgiau išlikti, kiekis ambroje yra labai svarbus. Apie tai galima spręsti pagal ambros spalvą: juodoje ambroje yra mažiausiai ambreino, o baltoje – daugiausiai.
Geriausi kvepalai paprastai gaminami iš baltosios ambros, o pigesniuose kvepaluose naudojami cheminiai pakaitalai.
Nors JAV šią medžiagą naudoti kvepaluose draudžiama, ambra vis dar yra dažna prancūziškų kvepalų sudedamoji dalis.