Ne viename tyrime buvo pastebėta, kad per pirmuosius pandemijos mėnesius padaugėjo tokių atvejų – tai rodo galimą ryšį tarp viruso ir ankstyvosios brandos priežasties.
Romoje vykusiame 60-ajame kasmetiniame Europos vaikų endokrinologų draugijos susitikime pristatytame tyrime teigiama, kad tai gali būti tiesiogiai nesusiję su pačia infekcija, o greičiau – su prisitaikymu prie viruso.
Greičiau dėl to gali būti kaltas laikas, per nuotolines pamokas praleidžiamas prie išmaniųjų įrenginių.
Gazi universiteto ir Ankaros miesto ligoninės Turkijoje mokslininkai 18 nesubrendusių žiurkių patelių kasdien gana trumpai arba ilgai veikė šviesa, kurį daugiausia skleidžia mūsų LED ekranai, ir nustatė, kad toms žiurkėms, kurios ilgiau „maudėsi“ mėlynos spalvos šviesoje, greičiau nei kitoms pasireiškė brandos požymiai.
„Nustatėme, kad mėlyna šviesa, kurios pakanka melatonino kiekiui pakeisti, taip pat gali pakeisti reprodukcinių hormonų kiekį ir sukelti ankstyvesnę lytinės brandos pradžią mūsų žiurkių modelyje. Be to, kuo ilgesnis poveikis, tuo ankstyvesnė brendimo pradžia“, – sako endokrinologė ir pagrindinė autorė Aylin Kilinç Uğurlu iš Gazi universiteto.
Tai nereiškia, kad kiti veiksniai taip pat negali būti svarbūs. Lytinio brendimo biologija yra neįtikėtinai sudėtinga, todėl yra daug galimybių, kad žmonių paauglystės laiką gali lemti įvairūs veiksniai.
„Kadangi tai žiurkių tyrimas, negalime būti tikri, kad šie rezultatai bus pakartoti vaikams, tačiau šie duomenys rodo, kad mėlynos šviesos poveikis gali būti laikomas ankstyvesnės lytinio brendimo pradžios rizikos veiksniu“, – teigia A.K.Uğurlu.
Statistiškai berniukams brendimas tęsiasi nuo 9 iki 14 metų, o mergaitėms – nuo 8 iki 13 metų.
Ankstyvasis mergaičių lytinis brendimas apibrėžiamas kaip antrinės lytinės charakteristikos, atsirandančios iki aštuonerių metų amžiaus.
Sunku pasakyti, kiek mergaičių patenka į šį rėžį, mat ankstyvojo brendimo paplitimo rodikliai visame pasaulyje labai skiriasi.
Ankstyvo hormonų antplūdžio priežastys taip pat yra tam tikra paslaptis. Neskaitant vėžio formų ar kitų nervų sistemos sutrikimų, didelė dalis jų yra idiopatiniai, t. y. nėra akivaizdžios priežasties.
Taigi, kai mergaičių, kurioms Turkijoje buvo nustatyta idiopatinė ankstyvo brendimo forma skaičius šoktelėjo nuo 25 mergaičių 2019 m. balandį iki 58 mergaičių 2020 m. kovą, tyrėjai buvo suglumę ir spėjo, kad dėl to gali būti kaltas bet kas, pradedant labai kaloringu maistu ir baigiant pandemija.
Viena iš intriguojančių galimybių – smarkiai jos metu išaugęs išmaniųjų prietaisų naudojimo mastas ir laikas, kurį kasdien praleidžiame veikiami telefonų ir planšetinių kompiuterių skleidžiamos mėlynosios šviesos.
Evoliucija suformavo mūsų kūnus taip, kad mėlyna šviesa geriausia mums budrumo laiku, dienos metu, o ne tuomet, kai jau turėtume ilsėtis.
Šis ryšys gali būti taip giliai įsišaknijęs mūsų veikloje, kad bet koks rimtas jo sutrikdymas gali smarkiai pakenkti mūsų sveikatai, greičiausiai sutrikdydamas hormono, vadinamo melatoninu, kiekius.
Nors jis paprastai laikomas chemine medžiaga, padedančia vakare užmigti, melatonino slopinimas lemiamu mūsų raidos laikotarpiu taip pat gali pranešti organizmui, kad atėjo laikas didinti hormonų, ruošiančių organizmą brendimui, kiekį.
Tyrėjų komanda, kaip patogesnį bandomąjį objektą pasitelkusi žiurkes, įrodė, kad ši hipotezė gali būti labai pagrįsta.