Neįtikėtina: kalmarų įkvėpta dirbtinė oda atlaiko ekstremalų šaltį ir naikina mikrobus

Kalmarai, kaip ir kai kurios tropinės žuvys ir chameleonai, turi periodines fotonines nanostruktūras, leidžiančias jiems keisti odos spalvą reaguojant į išorinius aplinkos dirgiklius, maskuojantis, bendraujant ir poruojantis.

Kalmarai turi daug tūkstančių chromatoforais vadinamų ląstelių, esančių iškart po odos paviršiumi ir sujungtų su nervų sistema. Chromatoforo centre yra elastingas maišelis, pilnas pigmento. Raumenų susitraukimai kontroliuoja chromatoforų dydį, todėl keičiasi kalmarų odos spalva ir jie gali keisti odos raštą, kad atitiktų netoliese esančias uolas ar koralus.

Anksčiau mokslininkai šį procesą pritaikė šilumą sulaikančiai odai sukurti, saulės poveikį stebintiems prietaisams kurti ir žmogaus ląstelėms paversti skaidriomis. Dabar, įkvėpti įgimtų kalmarų odos gebėjimų, Daliano technologijos universiteto mokslininkai sukūrė naują lanksčią dirbtinę odą, atsparią ekstremalioms temperatūroms ir bakterijoms.

„Biologinė oda transformuoja aplinkos informaciją į bioelektrinius signalus ir perduoda ją nervų sistemai, kad ši suvoktų išorinę įtampą, lytėjimo pojūtį, vibraciją, temperatūrą ir t. t.“, – „Tech Xplore“ pasakojo tyrimo autorius Wenbinas Niu.

„Įkvėpti spalvą keičiančios kalmarų odos, įdiegėme fotonines nanostruktūras į elektroninę odą, gerokai praturtindami jos jutimines galimybes“, – sakė W.Niu.

Norėdami dar labiau išplėsti odos savybes, tyrėjai pridėjo glicerolio monolaurato (GML) – junginio, pasižyminčio stipriomis antimikrobinėmis savybėmis, ir polietilenglikolio 200 (PEG-200) – pramoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, emulsiklio ir ploviklio. GML leidžia sunaikinti beveik visas bakterijas ir grybelius, o PEG-200 žema užšalimo temperatūra reiškia, kad oda gali atlaikyti žemą temperatūrą nesušaldama ir mažiau išsausėti.