Mokslininkų pateikti rezultatai rodo, kad beveik pusė pasaulio valstybių dabar susiduria su „vaikų bumui“ priešinga „vaikų nykimo“ problema – tai reiškia, kad gimstančių vaikų nepakanka stabiliam populiacijos dydžiui palaikyti.
Mokslininkai tvirtina, kad šio tyrimo rezultatai jiems yra „didžiulė staigmena“. Ne mažesnė staigmena laukia ir viso pasaulio: pasekmės visuomenėms, kuriose „senelių daugiau nei anūkų“ bus milžiniškos.
Kokio dydžio šis kritimas?
Recenzuojamame žurnale „Lancet“ stebėtos gimstamumo tendencijos nuo 1950 iki 2017 metų. 1950 metais vidutiniškai kiekviena moteris per gyvenimą susilaukdavo 4,7 vaiko. Praėjusiais metais vidutinis vienos moters vaisingumas susitraukė beveik per pusę – iki 2,4. Tačiau suvidurkinti duomenys neparodo milžiniškų skirtumų tarp valstybių.
Štai, pavyzdžiui, Afrikos valstybėje Nigeryje vidutinis vaisingumas yra 7,1, o Kipro saloje jis tėra 1. Daugumoje vakarų Europos valstybių šis rodiklis svyruoja apie 1,7. Lietuvoje – 1,6.
O koks turėtų būti vaisingumo rodiklis?
Kai tik kurios nors valstybės vaisingumo rodiklis nusileidžia žemiau 2,1, šios šalies natūrali populiacija nebeauga (ši riba yra gerokai aukštesnė valstybėse, kuriose kūdikių bei vaikų mirtingumo rodikliai yra aukšti).
1950 metais valstybių, nusileidusių žemiau šios ribos, nebuvo apskritai.
Vašingtono universiteto (JAV) Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto direktorius prof. Christopheris Murray'us sakė: „Dabar stebime smarkų smukimą, kai net pusės valstybių vaisingumo rodikliai krito žemiau populiacijos palaikymo ribos, todėl, jeigu niekas nesikeis, šiose valstybėse populiacijos mažės. Tai yra stebėtinas pokytis. Jis stebina net tokius žmones kaip aš. Žinia, kad daugiau nei pusė pasaulio valstybių traukiasi, smarkiai nustebins ir paprastus žmones“.
Kaip yra atskirose valstybėse?
Labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – didesnėje Europos dalyje, JAV, Pietų Korėjoje, Australijoje vaisingumo rodikliai yra mažesni. Bet tai nereiškia, kad bendras gyventojų skaičius šiose šalyse mažėja, nes populiacijos dydį dar lemia ir mirtingumo, ir migracijos rodikliai. O dėl skirtingų rodiklių sąveikos vaisingumo mažėjimas bendrąją populiaciją gali neigiamai paveikti tik po kurio laiko – maždaug po kartos.
Tačiau prof. C.Murray'us sakė: „netrukus pasieksime tašką, kai visuomenės pradės kovoti su mažėjančių populiacijų keliamais iššūkiais“.
Vis dar daugiau nei pusėje pasaulio valstybių gimsta pakankamai vaikų, kad populiacijos augtų, tačiau ir šioms valstybėms stiprėjant ekonomiškai vaisingumo rodikliai taip pat mažės.
Dėl ko krenta vaisingumo rodikliai?
Mokslininkai tikina, kad statistiniai vaisingumo rodikliai neturi nieko bendro su spermatozoidų kiekiu ar bet kokiu kitu fiziologiniu rodikliu, kurį natūraliai galėtume sieti su vaisingumu. Iš tiesų jį mažina trys kur kas svarbesni veiksniai:
-
Mažėjantis vaikų mirtingumas reiškia, kad moterys susilaukia mažesnio vaikų kiekio;
-
Gerėjantis kontraceptinių priemonių prieinamumas;
-
Gerėjantis moterų išsilavinimas bei užimtumas.
Ir daugeliu atžvilgių mažėjantį vaisingumą galima vertinti kaip teigiamą pokytį.
Koks bus poveikis?
Be migracijos efekto valstybės, kuriose vaisingumas kris žemiau 2,1 ribos, pradės trauktis – jose gyventojų kiekiai mažės.
Oksfordo universiteto (JK) Populiacijos senėjimo instituto direktorius dr. George'as Leesonas teigia, kad populiacijos mažėjimas nebūtinai yra blogas pokytis, jei tik visa visuomenė sugebės prisitaikyti prie didžiulio demografinio pokyčio.
„Demografija veikia kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Tik pažvelkite pro langą, pažiūrėkite į žmones gatvėje, į namus, į eismą, į vartojimą – visus šiuos dalykus lemia demografija. Viskas, ką mes planuojame, vertinama ne tik pagal populiacijos dydžius, bet ir pagal populiacijos amžiaus struktūrą, kuri taip pat keičiasi taip fundamentaliai, jog iki šiol nesugebame to aiškiai suvokti“, – sakė mokslininkas.
Jis įsitikinęs, kad netrukus pasikeis vaizdas darbo vietose ir netgi teks visuotinai koreguoti įstatymus, apibrėžiančius pensijinio amžiaus pradžią – dabar SoDros numatytas 65 metų pensijinis amžius niekaip neužtikrins tvarumo, o britų sociologai jau tvirtina, kad net ir 68 metų žmonės bus per jauni eiti į pensiją.
Ši ataskaita, įtraukta į didesnį ataskaitų paketą „Global Burden of Diseases“, nurodo, kad besitraukiančioms valstybėms taip pat reikės ieškoti galimybių didinti imigraciją – kas savaime prikurs kitokio pobūdžio problemų – ar vykdyti socialines programas, kuriomis moterys būtų skatinamos gimdyti daugiau vaikų, nors dažniausiai tokios programos nebūna sėkmingos.
Ataskaitos autorius prof. C.Murray'us tvirtina: „besilaikant dabartinėms tendencijoms bus labai mažai vaikų ir labai daug žmonių, vyresnių nei 65 metai, ir tai bus labai sunkiai išlaikoma pasaulinė visuomenė. Pagalvokite apie visas milžiniškas socialines bei ekonomines tokios visuomenės struktūros pasekmes, kai anūkų bus mažiau nei senelių. Veikiausiai Japonija su šia problema jau yra labai gerai pažįstama, jų populiacija jau dabar mažėja, tačiau nemanau, kad su šia mintimi apsiprato didesnioji dalis vakarų valstybių, nes šiose šalyse menką gimstamumą visada kompensuodavo migracija. Tačiau vertinant pasauliniu lygmeniu migracija negalioja“.
Kita vertus, profesorius pasidžiaugė, kad nors socialiniu bei ekonominiu požiūriu populiacijų mažėjimas kelia rimtų iššūkių, aplinkos apsaugos atžvilgiu – įvertinus mūsų rūšies poveikį gamtai – tai gali būti netgi labai gera naujiena.
O kaip dėl Kinijos?
Kinija ilgą laiką buvo linksniuojama kalbant apie neribotą populiacijos augimą. Nuo 1950 metų iki dabar šios šalies gyventojų skaičiusi išaugo nuo maždaug pusės milijardo iki 1,4 mlrd. žmonių.
Tačiau net ir toje šalyje susiduriama su rimta vaisingumo problema: 2017 m., net ir atšaukus vieno vaiko politiką, Kinijos vaisingumo rodiklis buvo vos 1,5.
Priežastis, dėl kurios norint išlaikyti stabilų populiacijos dydį, išsivysčiusioms valstybėms reikalingas vaisingumo rodiklis yra 2,1 yra ta, jog ne visi vaikai sulaukia vaisingo amžiaus, be to, gimsta nevienodi berniukų ir mergaičių kiekiai: berniukų visada būna truputėlį daugiau. Tačiau Kinijos statistiniai duomenys nuo normos yra labai toli – ten kiekvienam 100 gimstančių mergaičių tenka 117 berniukų. „Tai yra ženklas, kad arba reikšmingais mastais atliekami abortai atsirenkant pagal lyties požymį, arba netgi egzistuoja naujagimių žudymo tikimybė“, – sakė profesorius.
O tai reiškia, kad Kinijos populiacijos stabilumui išlaikyti reikalingas netgi didesnis vaisingumo rodiklis.
