Suprasti akimirksniu
- Elektromagnetinė spinduliuotė gali būti tiek nejonizuojančioji, tiek jonizuojančioji. Įprastinė riba tarp nejonizuojančiosios ir jonizuojančiosios spinduliuotės yra už regimosios ir ultravioletinės šviesos. Kuo trumpesnis bangos ilgis (arba kuo didesnis dažnis), tuo daugiau energijos ji turi ir tuo potencialiai yra pavojingesnė gyvam organizmui.
- 5G ryšys naudoja gerokai mažesnio dažnio bangas nei regimosios šviesos bangos, todėl kalbos, kad 5G ryšis gali būti vienas iš jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, yra melagingos.
- Visi esame patyrę ir patiriame didesnę ar mažesnę jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą dėl gamtinės ir dirbtinės kilmės šaltinių.
- Jonizuojančios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui – DNR grandinių ardymas, kas iššaukia kitus efektus: žmogaus ląstelės mutuoja arba žūsta, o tai gali sukelti apsigimimus, vėžinius susirgimus.
- Išvengti gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiamos apšvitos negalime, tačiau dirbtinės kilmės šaltinių poveikį galima sumažinti. Radiacinės saugos centro tikslas yra apsaugoti gyventojus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Didesnė energija, didesnis poveikis
Spinduliuotė skirstoma ne tik pagal tai, kas perduoda energiją, bet ir pagal jos poveikį. Vertinant poveikį, skiriamos dvi pagrindinės spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančioji spinduliuotė yra elektromagnetinių bangų srautas, kuris neturi pakankamai energijos jonizuoti audinių ar medžiagų atomus ir molekules taip, kaip jonizuojančioji spinduliuotė, bet geba jiems perduoti energiją, pavyzdžiui – šviesa, šiluma, garsas.
Spinduliuotė skirstoma ne tik pagal tai, kas perduoda energiją, bet ir pagal jos poveikį.
Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų srautas, kuris, veikdamas audinių ar medžiagų atomus ir molekules, gali juos jonizuoti (pakeisti jų struktūrą). Taigi jonizuojančioji spinduliuotė, priešingai nei nejonizuojančioji spinduliuotė, turi gerokai didesnę energiją, todėl ir jos poveikis žmogaus organizmui yra kitoks.
Kuo trumpesnis bangos ilgis, tuo daugiau energijos
Įvardijami pagrindiniai jonizuojančiosios spinduliuotė tipai: alfa, beta, gama ir rentgeno spinduliuotė. Alfa ir beta yra dalelių (protonų, elektronų, neutronų) srautas, o gama ir rentgeno spinduliuotė yra elektromagnetinė spinduliuotė.
Elektromagnetinė spinduliuotė gali būti tiek nejonizuojančioji, tiek jonizuojančioji spinduliuotė. Įprastinė riba tarp nejonizuojančiosios ir jonizuojančiosios spinduliuotės yra už regimosios ir ultravioletinės šviesos, kaip yra pavaizduota elektromagnetinės spinduliuotės spektro schemoje, kuri apima visus žinomus bangos ilgius.
Teoriškai, kuo trumpesnis bangos ilgis (arba kuo didesnis dažnis), tuo daugiau energijos ji turi ir tuo potencialiai yra pavojingesnė gyvam organizmui.
Ryšio technologijų ir mikrobangų poveikis
Nejonizuojančiajai spinduliuotei priskiriamos radijo ir televizijos bangos, šiluminė ir dalis saulės spinduliuotės, magnetiniai laukai, taip pat žemo dažnio laukai, kuriuos sukuria elektriniai prietaisai ir elektros linijos.
Šiai spinduliuotei priskiriama ir 5G ryšio technologija, apie kurios žalingą poveikį sveikatai anksčiau buvo paskleista nemažai sąmokslo teorijų. Tačiau 5G ryšys naudoja gerokai mažesnio dažnio bangas nei regimosios šviesos bangos, todėl kalbos, kad 5G ryšis gali būti vienas iš jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, yra melagingos.
Tą patį galima pasakyti ir apie mikrobangų krosneles – nors pats pavadinimas mikrobangos sako, kad šių krosnelių skleidžiamų bangų ilgis yra gerokai mažesnis nei radijo bangų, bet vis tiek yra didesnis nei regimosios šviesos. Todėl teiginys, kad veikiančios mikrobangų krosnelės skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, yra klaidingas.
Nejonizuojančiosios spinduliuotės perduodama energija yra per maža, kad pažeistų ląsteles, sukeltų jose mutacijas, taip kaip jas gali pažeisti jonizuojančioji spinduliuotė, tačiau mikrobangų spinduliuotė audiniams ar medžiagoms jau perduoda didesnę energiją ir juos įkaitina – šis principas sėkmingai panaudotas maistą pašildančiose mikrobangų krosnelėse.
Nejonizuojančiosios spinduliuotės perduodama energija yra per maža, kad pažeistų ląsteles, sukeltų jose mutacijas, taip kaip jas gali pažeisti jonizuojančioji spinduliuotė.
Tačiau mikrobangos neturi pakankamai energijos, kad jonizuotų atomus, suardytų cheminius ryšius ar pažeistų DNR – pagrindinis mikrobangų poveikis yra medžiagų kaitinimas.
Didelės mikrobangų spinduliuotės dozės (pvz., jei mikrobangų krosnelė galėtų veikti net ir su atidarytomis durelėmis, o žmogus ten įkištų ranką) gali sukelti rimtus nudegimus, kurie gali būti ne iš karto pastebėti, nes mikrobangos linkusios įkaitinti gilesnius audinius, kuriuose yra daugiau drėgmės, tačiau jokio kito neigiamo poveikio sveikatai nebūtų.
Optinės spinduliuotės pavojai
Optinė spinduliuotė – tai elektromagnetinės bangos, jai priskiriama regimoji šviesa, infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Kaip matote pateiktoje schemoje, šios bangos yra „arčiausiai“ jonizuojančiosios spinduliuotės, todėl ne veltui rekomenduojama saugotis ultravioletinių spindulių, nesideginti ilgai saulėje, dažnai nesilankyti soliariumuose, nes ši spinduliuotė gali pažeisti ląsteles ir sukelti odos vėžį.
Ultravioletinė spinduliuotė nelaikoma jonizuojančiąja spinduliuote.
Tačiau reiktų priminti, kad spinduliuotės klasifikavimas į jonizuojančiąją ir nejonizuojančiąją pagrindas yra energija. Didžiausia energijos vertė, kurią gali turėti ultravioletinės spinduliuotės, tik šiek tiek didesnė už kai kurių atomų jonizacijai reikalingą energiją, tokios energijos gali sukelti tik pavienes jonizacijas. Dėl šios priežasties ultravioletinė spinduliuotė nelaikoma jonizuojančiąja spinduliuote.
Prieštaravimų ir ginčų dėl nejonizuojančiosios spinduliuotės netrūksta
Belaidės technologijos, išmanieji telefonai, radijo dažnio spinduliuotė jau seniai kelia susirūpinimą ir didelė dalis visuomenės nerimauja, kad tokia spinduliuotė gali kelti pavojų sveikatai ir turėti neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai.
Įvairius duomenis apie nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui kaupia ir analizuoja Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP). Pirmą kartą perspėjimas, kad tokia spinduliuotė gali sukelti smegenų navikus, buvo paskelbtas maždaug prieš 20 metų.
Vėliau, 2011 m., Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 30 kHz–300 GHz radijo dažnių spinduliuotę įvertino kaip galimai galinčią sukelti vėžinius susirgimus, tačiau šis vertinimas rėmėsi tik dviejų mokslininkų grupių tyrimais. Daug kitų tyrimų rodė, kad nejonizuojančiosios spinduliuotės grėsmė sveikatai yra maža.
Mokslinių nesutarimų ir prieštaravimų šioje srityje netrūksta. Kaip ir kaltinimų, kad dėl telekomunikacijų pramonės lobizmo nesiimama atsargumo priemonių, o visuomenė neinformuojama, kad kiekvienais metais sparčiai didėjanti aplinkos radijo bangų spinduliuotė gali turėti didesnį poveikį žmogaus organizmui nei anksčiau.
Mokslinių nesutarimų ir prieštaravimų šioje srityje netrūksta.
Talino technikos universiteto, Švedijos Radiacinės saugos specialistai teigia, kad moksliniai įrodymai apie kancerogeninį radijo bangų spinduliuotės potencialą laboratoriniuose tyrimuose kaupiasi jau seniai, tačiau ICNIRP juos dažniausiai ignoravo arba atmetė. Taigi vieningos nuomonės apie tam tikrą nejonizuojančiosios spinduliuotės spektro poveikį nėra ir bet kokius kategoriškus pasisakymus reikia vertinti atsargiai.
Visai kitaip yra su jonizuojančiąja spinduliuote – jos poveikio tyrimų žmonėms ir aplinkai atlikta nemažai ir jie toliau atliekami, o jos pavojai gerai mums žinomi.
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių yra visur
Visi esame patyrę ir patiriame didesnę ar mažesnę jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą dėl gamtinės ir dirbtinės kilmės šaltinių. Ilgą žmonijos gyvavimo laikotarpį žmones supo tik gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai: radioaktyviosios medžiagos Žemės gelmėse ir spinduliuotė, pasiekianti mus iš kosmoso.
Šiuos šaltinius sukūrė gamta, o žmogus jais susidomėjo ir pradėjo tyrinėti tik XIX a. pabaigoje. Dirbtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius sukūrė žmogus, siekdamas naudos ir panaudodamas juos kasdien medicinoje, pramonėje, moksle, branduolinėje energetikoje ir kt.
Žmogaus patiriama jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita priklauso nuo įvairių veiksnių.
Žmogaus patiriama jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita priklauso nuo įvairių veiksnių: nuo to, kur jis gyvena, kaip dažnai jis skraido lėktuvais, ar jam yra atliekamos medicininės procedūros, kurių metu naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, ar dirbama su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar jų aplinkoje ir t.t.
Žmogus gali patirti išorinę ir vidinę apšvitą. Išorinę apšvitą žmonės patiria, kai jonizuojančioji spinduliuotė veikia iš išorės, išorinė apšvita taip pat patiriama, kai radioaktyviosios medžiagos patenka ant odos ir drabužių. Vidinę apšvitą žmonės patiria, kai į jų organizmą radioaktyviosios medžiagos patenka įkvėpinant, su maistu ar vandeniu arba per atviras žaizdas.
„Jonizuojančios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui – DNR grandinių ardymas, kas iššaukia kitus efektus: žmogaus ląstelės mutuoja arba žūsta, o tai gali sukelti apsigimimus, vėžinius susirgimus. Jonizuojanti spinduliuotė paveikia labai didelį ląstelių kiekį, tad apšvita gali pakenkti tam tikriems organams, jų dalims, audinių segmentams. Jonizuojančios spinduliuotės sukelti reiškiniai yra skirstomi į nulemtuosius ir atsitiktinius.
Per trumpą laiko tarpą gavus didelę apšvitos dozę, išsivysto radiaciniai nudegimai, audinių ir organų pažeidimai, pasireiškia pykinimas, silpnumas, karščiavimas. Tai – nulemti reiškiniai. Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti atsitiktinių reiškinių, pvz., onkologinių susirgimų.“ – sako Radiacinės saugos centro Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vedėjas Vaidas Statkus.
Tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo galimo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio
Išvengti gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiamos apšvitos negalime, tačiau dirbtinės kilmės šaltinių poveikį galima sumažinti. Radiacinės saugos centro tikslas yra apsaugoti gyventojus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Šiuo tikslu Radiacinio saugos centro specialistai rengia atitinkamus teisės aktus, įteisina veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, vykdo jų priežiūrą, tikrina kaip jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami, kaip laikomasi taisyklių bei reikalavimų. Koordinuoja radiacinės saugos ugdymą bei vykdo pasirengimą radiologinėms avarijoms ir reagavimą joms įvykus, atlieka gyventojų, darbuotojų ir aplinkos apšvitos stebėseną ir ekspertizę.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
