Žmonės žavisi ir kartu juokiasi iš kamuolį atnešančių šunų, per žiedus šokinėjančių delfinų ar žmones pamėgdžiojančių beždžionių, nes mano, kad tai yra labai dideli gyvūnų pasiekimai. Tačiau tai – anaiptol ne geriausia, ką jie sugeba.
Per ilgą laiką mokslininkai parodė, kad kai kurios gyvūnų rūšys geba demonstruoti neįprastai aukštą intelektą. Pavyzdžiui, skirtingai nei žmonės, kurie blankiai gali prisiminti tai, ką matė prieš valandą, šimpanzės turi puikią fotografinę atmintį ir ilgą laiką gali atsiminti vos akimirksnį matytą vaizdą. Jūrų liūtai ir drambliai atpažįsta prieš dešimtmečius matytus žmones.
Kai kurie gyvūnai turi unikalius juslių pojūčius – apmokyti šunys gali aptikti pirmuosius žarnos vėžio pėdsakus iš pacientų kvapo, kol gydytojai vargsta siekdami nustatyti pirminę diagnozę ir t.t.
Šimpanzės daugelyje mokslininkų eksperimentų dalyvauja ne šiaip sau – žmonių ir šimpanzių DNR sutampa 99-iais proc., jos padeda geriau suvokti žmonių smegenų veiką ir elgesį.
O naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad šimpanzės žmones aplenkia ir strateginiuose žaidimuose, rašo scientificamerican.com.
Neseniai psichologų Colino Camerero ir Tetsuro Matsuzawa'o atliktame tyrime žmonės ir šimpanzės žaidė strateginius žaidimus. Ir, didelei nuostabai, šimpanzės laimėjo.
Šimpanzės daugelyje mokslininkų eksperimentų dalyvauja ne šiaip sau – žmonių ir šimpanzių DNR sutampa 99-iais proc., jos padeda geriau suvokti žmonių smegenų veiką ir elgesį.
Tyrime pora žmonių žaidė kompiuterinį žaidimą prieš porą šimpanzių. Žaidimas buvo labai paprastas: kiekvienas žaidėjas turėjo pasirinkti tarp kairiojo ir dešiniojo ekrano šono nežinodamas, kokią pusę pasirinks jo varžovai. Žaidimo tikslas buvo atspėti kuo daugiau varžovų spėjimų.
Oponentų sprendimas buvo demonstruojamas po kiekvieno spėjimo, o už teisingą spėjimą buvo apdovanojama pinigais arba obuolio skiltelėmis.
Tokiuose žaidimuose kaip šis, šachmatai ar pokeris, žaidėjai išmoksta atspėti jų oponentų spėjimus pagal konkurentų šabloną ir keičia savo strategiją. Žaidžiant ilgą laiką susiformuoja tam tikras šablonas.
Atliktame eksperimente šimpanzės sužaidė beveik idealų mačą, jų atsakymai išlaikė žaidimų teorijos pusiausvyrą. O žmonių žaidime pasirinkimai nutolo nuo teoretinių modelių. Kadangi šis testas parodo, kiek ilgai atsimenami savo ir konkurentų veiksmai, ir kaip manevruojama sekant šabloną, galima spėti, kad šimpanzės turi puikią atmintį ir strategiją, kuri padeda laimėti strateginius žaidimus.
Pasak mokslininkų, šis pavyzdys nestebina ir tik parodo, kaip žmonės ir šimpanzės evoliucijos kelyje išsivystė skirtingomis trajektorijomis.
Pasak mokslininkų, šis pavyzdys nestebina ir tik parodo, kaip žmonės ir šimpanzės evoliucijos kelyje išsivystė skirtingomis trajektorijomis.
Žmogaus smegenys yra maždaug tris kartus didesnės nei šimpanzės ir turi 20 mlrd. neuronų smegenų žievėje, o šimpanzės – 6 milijardus. Tai reiškia, kad mūsų smegenys gali atlikti aibę specializuotų funkcijų, kurių nesugeba šimpanzės. Pavyzdžiui, mes galime kurti ir naudoti kalbą gausybe formų, o tai šimpanzėms neįmanoma.
Beždžionės naudoja savo strateginį mąstymą tam, kad turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitas beždžiones ir bet kokiomis pastangomis stengiasi tapti alfa patinais ir pratęsti giminę. O žmonės, kurių smegenys turi unikalius kalbinius ir bendravimo įgūdžius, juos gali panaudoti ne išlikimui ir kovai, o gyvenimui lygioje visuomenėje.
