Šio spinduliavimo šaltinis pavadintas jį pirmojo aptikusio Ziteng Wang iš Sidnio universiteto, Australijoje, sutrumpintai vadinamo Andy, garbei – „Endžio objektu“. Jis su kolegomis signalą užfiksavo šešis kartus 2020 metais, Australijos kvadratino kilometro masyvo (Square Kilometre Array Pathfinder) radioteleskopu. Tolesnius stebėjimus jie atliko MeerKAT radioteleskopu Pietų Afrikoje.
Tyrėjai išsiaiškino, kad objektas kartkartėmis šviesdavo kelias savaites, tačiau didžiąją laiko dalį buvo tamsus. Kai jis, praėjus keliems mėnesiams po pirmojo užfiksavimo vėl nušvito šių metų vasarį, jie nukreipė šaltinio kryptimi vienus iš galingiausių teleskopų, fiksuojančių ne radiodiapazono bangas, ir nepamatė nieko. „Žiūrėjome kokiuose tik galėjome bangų ruožuose, nuo infraraudonųjų ir regimųjų, iki rentgeno, ir nepamatėme nieko, tad, tai nedera su jokia mūsų suprantama žvaigžde,“ sako tyrimo komandos narys Davidas Kaplanas iš Wisconsin-Milwaukee universiteto.
Tas faktas, kad jokiame kitame bangų ruože objektas nebuvo matomas, išbraukia keletą galimų jo paaiškinimų, tarp kurių normalios žvaigždės ir galingą magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės – magnetarai.
Kad ir kas yra Endžio objektas, iš jo sklindančių radiobangų poliarizacija rodo, kad jis tikriausiai turi galingą magnetinį lauką. Žybsnių metų ryškumas kito iki 100 kartų, ir šie žybsniai nusilpdavo neįprastai greitai – vos per vieną dieną, – kas rodytų, kad šis objektas yra mažas.
Bet joks žinomas astronominis kūnas tokių keistų charakteristikų neturi. „Tai įdomus objektas, nepasiduodantis jokiems mūsų bandymams jį paaiškinti,” pažymi Kaplanas. „Gali paaiškėti, kad tai yra tiesiog keistas kokios nors žinomos objektų klasės pavyzdys, bet tai praplės šių klasių žinomų savybių ribas.“
