Kalbant apie šalių, tapusių kenkėjiškų šlamštlaiškių taikiniu, sąrašą – į pirmąjį trejetuką pateko Vokietija (13 proc.), Japonija (9 proc.) ir Kinija (8 proc.).
Šlamštlaiškių išpuolių geografija; 2016 m. trečiasis ketvirtis:
Iš viso šlamštlaiškių dalis pasaulio sraute vasaros pabaigoje–rudens pradžioje sudarė 59 proc., t. y. šeši iš dešimties gavėjo gaunamų laiškų buvo nepageidaujami.
Daugiausia šlamštlaiškių platintojai siūlė brangią buitinę techniką ir elektros prekes, konkrečiai ką tik rinkoje pasirodžiusį naujos kartos „iPhone“.
Tarp šlamštlaiškių trečiąjį ketvirtį buvo laiškų su pasiūlymais nemokamai išbandyti kokią nors prekę, kurią vėliau galima pasilikti nuolatiniam naudojimui. Daugiausia šlamštlaiškių platintojai siūlė brangią buitinę techniką ir elektros prekes, konkrečiai ką tik rinkoje pasirodžiusį naujos kartos „iPhone“. Prekes šlamštlaiškių autoriai žadėdavo atsiųsti paštu ir, tuo prisidengdami, išviliodavo naudotojų asmeninius duomenis, taip pat prašė apmokėti nedideles pašto išlaidas. Ir jokių garantijų, kad interneto naudotojai gaus originalią tinkamos kokybės prekę arba bet kokią prekę apskritai.
„Kaspersky Lab“ taip pat užfiksavo sukčiavimo išpuolių augimą. Trečiąjį ketvirtį bendrovės sprendimai sustabdė 37 mln. perėjimo į netikrus tinklalapius bandymus, tai apytiksliai 5 mln. atvejų daugiau nei antrąjį ketvirtį. Pagrindinis sukčių taikinys buvo finansinės organizacijos, pirmiausia bankai, – šiai kategorijai teko daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) visų išpuolių.
Išsamiai apie dėl šlamštlaiškių kylančias grėsmes skaitykite „Kaspersky Lab“ ataskaitoje.
