Mokslininkai, išsirengę į ekspediciją Rytų Sibiro jūroje, tvirtina, kad iki šiol nėra regėję nieko panašaus į „metano fontanus“, o dujų koncentracija šiame regione yra net 6-7 kartus aukštesnė nei vidutinė pasaulinė.
Mokslininkai, kuriems vadovavo Tomsko politechnikos universiteto (Rusija) atstovas Igoris Semiletovas, tyrinėjo povandeninio amžino įšalo atitirpimo poveikį aplinkai.
Amžinas įšalas – tai gruntas, kuris yra nuolat įšalęs. Kai kuriais atvejais – net dešimtis tūkstančių metų. Anot JAV Nacionalinio sniego ir ledo centro, amžinas įšalas užima apie 22,5 mln. kvadratinių kilometrų Šiaurės pusrutulio ploto.
O amžinajame įšale įkalintos organinės medžiagos. Gruntui atitirsptant šios medžiagos pradeda skilti ir išskyrinėti metaną – šiltnamio dujas, kurių šilumą sulaikantis poveikis yra gerokai stipresnis nei anglies dvideginio. Šylant vidutinei pasaulinei temperatūrai mokslininkams kilo susirūpinimas, jog atitirps ir amžinas įšalas, dėl ko išsiskirs milžiniški kiekiai metano, dar labiau išauginsiantys globalinę temperatūrą. Toks efektas yra vadinamas teigiamo atgalinio ryšio kilpa.
Amžinas įšalas užima milžiniškus Sibiro plotus, tačiau pastaruoju metu padėti pamažu keičiasi. Per keletą paskutinių metų mokslininkai, dirbantys atokiuose Sibiro regionuose, pradėjo vis dažniau pranešinėti apie peizažo pokyčius, susijusius su tirpsmu. Štai 2016 metais buvo nufilmuota žemė, kuri dreba tarsi želė.
Bet amžinas įšalas nėra vien tik sausumai būdingas reiškinys – jis egzistuoja ir po vandenynu. 2017 metais mokslininkai paskelbė, jog Barenco jūros dugne atrado šimtus kraterių. Krateriai susiformavo dėl susikaupusio metano, kuris, pasiekus kritinį slėgį, staiga sprogo.
Paskutinės ekspedicijos metu mokslininkai, norėję kiekybiškai įvertinti metano emisijas iš vandenyno, analizavo vandenį aplink Bennetto salą, imdami jūros vandens ir nuosėdų mėginius. Bet vienoje vietoje jie aptiko tai, ko nesitikėjo – itin stiprią į atmosferą išsiskyrusio metano koncentraciją. Anot Tomsko politechnikos universiteto išplatinto pranešimo, ji buvo 6-7 kartus aukštesnė už įprastinę.
O tuomet mokslininkai vandenyje pastebėjo 4-5 kvadratinių metrų plotą, kuriame veržėsi metano burbulai. Mokslininkai tvirtino, kad tokį vandenį jie galėjo semti kibirais. Identifikavę metano šaltinį mokslininkai išmatavo ir jo metano koncentraciją – ji buvo net 9 kartus aukštesnė už pasaulinį vidurkį.
„Tai yra pats galingiausias mano kada nors matytas dujų fontanas. Niekas niekada nėra aprašęs nieko panašaus“, - tvirtino I.Semiletovas.
Bet jau kitą dieną ta pati mokslininkų grupė aptiko dar vieną metano fontaną ir atliko išsamius jo tyrimus.
Ekspedicijoje dalyvavęs žurnalistas Sergejus Nikiforovas sakė, kad dabar šioje vandenyno dalyje moksliniai tyrimai bus vykdomi intensyviau.
