JAV tyrėjai nustatė, kad tiems, kuriems pašalinama užkrūčio liauka, vėliau gyvenime padidėja mirties nuo bet kokios priežasties rizika.
Jiems taip pat padidėja rizika susirgti vėžiu.
Tyrimas yra tik stebėjimo pobūdžio, todėl negalima įrodyti, kad užkrūčio liaukos pašalinimas tiesiogiai sukelia vėžį ar kitas mirtinas ligas.
Tačiau mokslininkai yra susirūpinę dėl savo išvadų. Kol nežinome daugiau, jie teigia, kad užkrūčio liaukos išsaugojimas „turėtų būti klinikinis prioritetas“, kai tai įmanoma.
„Rizikos dydis buvo toks, kokio niekada nebūtume tikėjęsi“, – sakė onkologas Davidas Scaddenas iš „Harvard Gazette“.
Žinoma, kad vaikystėje užkrūčio liauka atlieka lemiamą vaidmenį imuninei sistemai vystantis. Kai liauka pašalinama jauname amžiuje, pacientams sumažėja T-ląstelių – baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su mikrobais ir ligomis.
Vaikams, neturintiems užkrūčio liaukos, taip pat paprastai susilpnėja imuninis atsakas į vakcinas.
Tačiau iki lytinio brendimo užkrūčio liauka sutrūkinėja ir gamina kur kas mažiau organizmo T-ląstelių. Atrodo, kad užkrūčio liauka gali būti pašalinta be tiesioginės žalos, o kadangi ji yra priešais širdį, dažnai pašalinama atliekant širdies ir krūtinės ląstos operaciją.
Naudodamiesi pacientų duomenimis iš valstybinės sveikatos priežiūros sistemos, Bostono tyrėjai palygino pacientų, kuriems buvo atlikta kardiochirurginė operacija, rezultatus: daugiau nei 6000 žmonių (kontrolinių grupių), kuriems nebuvo pašalinta užkrūčio liauka, ir 1146 žmonių, kuriems užkrūčio liauka buvo pašalinta.
Tie, kuriems buvo atlikta tiomektomija, beveik dvigubai dažniau 5-erių metų bėgyje.
Pacientams, kuriems buvo pašalinta užkrūčio liauka, taip pat buvo dvigubai didesnė tikimybė susirgti vėžiu per 5 metus po operacijos.
Be to, šis vėžys, palyginti su kontroline grupe, paprastai buvo agresyvesnis ir po gydymo dažnai atsinaujindavo.
Kodėl šios sąsajos egzistuoja, nežinoma, tačiau mokslininkai įtaria, kad užkrūčio liaukos trūkumas kažkaip sutrikdo sveiką suaugusiųjų imuninės sistemos funkciją.