Robotų technikos integracija į mūsų kasdienybę intensyvėja kone kasdien. Robotai įžengia į žmonių namus kaip nepakeičiami pagalbininkai ūkio ruošos darbuose, jie žaidžia su mūsų vaikais, o kartais netgi padeda specialių poreikių turintiems asmenims ir pabėgėlių vaikams, norintiems išmokti naują kalbą.
Robotų integracija ir adaptacija pamažu keičia visuomenės požiūrį. Sumanios mašinos tampa norma, „savaime suprantamu“ dalyku ir mūsų gyvenimo dalimi. Todėl akivaizdu, kad vis dažniau yra nagrinėjamos ir intymesnės temos robotų technikos aspektu.
Robotai taps žmonių mylimaisiais?
Jie žaidžia su mūsų vaikais, o kartais netgi padeda specialių poreikių turintiems asmenims.
Aktyvistai ir industrijos ekspertai provokuoja diskusijas, teigiančias kad ateityje robotai taps mūsų mylimaisiais. „The Conversation“ publikacijos autoriai rašo: „Įsivaizduokite, kad esate restorane, šiandien Valentino diena ir jūs sėdite priešais savo antrąją pusę, ketinate pradėti vakarieniauti. Kai jūs pažvelgiate vienas kitam į akis, jūs susimąstote – kaipgi gali būti, kad be to, kad jūsų antroji pusė negali valgyti, ji negali ir jūsų mylėti. Pagalvojate, kad tai negali būti tiesa, ir švelniai suspaudžiate sintetinę ranką.“
Nors tokios teorijos daugeliui kelia nerimą, BBC publikuotame straipsnyje technologijų etikos ekspertas B.Whitby teigia, kad tai bus naujos „rūšies“ meilė. „Šiandien meilės robotui idėja atrodo keista ar netgi moraliai neteisinga. Tačiau prisiminkime, kad istorijos vingiuose moralinės normos apie teisingus veiksmus nuolatos dramatiškai keitėsi. Todėl neturime jokios priežasties manyti, kad mūsų dabartinis požiūris į jausmus puoselėjamus dirbtiniam intelektui ateityje nepasikeis“, rašo Blay Whitby.
Meilė neturi būti „žmogiška“?
„Nors daugelis meilę robotui yra linkę lyginti su meilės daiktams patologija („objectophilia“), turime savęs paklausti, ar iš tiesų tai bus atvejis, kai robotas yra daiktas“, rašo „The Conversation“. Publikacijos autoriai Kate Letheren ir Jonathanas Robertsas argumentuoja primindami, kad žmonės jau seniai priėmė naminius gyvūnus į savo namus ir laiko juos šeimos nariais, o tai rodo, kad meilė nebūtinai turi būti „žmogiška“.
Publikacijoje taip pat pateikiami duomenys iš Japonijoje atliktos apklausos, kuri parodė, kad 2015 metais net 74 proc. japonų nuo 20 iki 30 nėra įsipareigoję, o 40 proc. santykių išvis neieško.
Japonijos akademikų teigimu, jauni žmonės meilės alternatyvą vis dažniau suranda virtualiame pasaulyje arba alternatyvioje aplinkoje, pavyzdžiui, įsimyli Anime arba Manga animacinius personažus.
B.Whitby teigia, kad tai bus naujos „rūšies“ meilė.
Vis dėlto „robotiška meilė“, tikėtina, būtų kitokia. Juk sumanūs novatoriai siekia sukurti emocionalų, jausmingą robotą. Kitaip tariant, tobulesnę „Pepper“, gebančio reaguoti į žmogaus emocijas, versiją.
Verta paminėti ir tai, kad robotų tobulėjimo paieškos ne tik juos paverčia „jautresniais“. Žmonės taip pat užjaučia robotus dėl jiems įvykusių nelaimių. Japonijos Toyohashi technologijos universiteto ir Kioto universiteto mokslininkai atlikę tyrimą sužinojo, kad žmonės puoselėja panašų užuojautos kiekį žmogiškam ir „robotiškam“ skausmui. O pasak JAV mokslininkų pranešimo, žmonės yra linkę „sužmoginti“ tai, kam yra duotos žmogiškos ypatybės, t. y. robotams suteikus žmogiškųjų fizinių ir emocinių savybių, visuomenė juos suvoks kaip individus, kuriems yra taikytinos moralės normos, tokios kaip laisva valia.
Robotų jausmai ir visuomenės požiūris
Vis dėlto nepaisant dirbtinio intelekto „sužmoginimo“, romantiškus žmonių ir robotų santykius visuomenei priimti, manoma, bus sunku, net ir atsižvelgus į faktą, kad tai nebūtų pirmas kartas, kai kažkas įsimyli pagal socialinius standartus į porą netinkamą asmenį.
Neištikimybės tema su dirbtiniu intelektu nagrinėjama ir televizijos seriale „Humans“
„The Conversation“ publikacijos autoriai svarsto, kad tokių santykių pradžia gali būti itin sudėtinga pirmosioms poroms. Žmonėms tai reikštų netgi izoliaciją nuo visuomenės. O kas nutiktų, jeigu antroji pusė būtų neištikima su robotu ar robote? Visuotinis pasmerkimas? (Neištikimybės tema su dirbtiniu intelektu nagrinėjama ir televizijos seriale „Humans“).
Tačiau net ir visuomenei reaguojant teigiamai, iškyla kitas klausimas – ar robotai tikrai sugebės mus mylėti ir ar to reikia?
Pavyzdžiui, Stephenas Hawkingas jau ne kartą perspėjo, kad būtina saugotis bet kokio robotų autonomiškumo. Tačiau ar be emocinio savarankiškumo robotų meilė būtų nuoširdi? Be to, susimąstyti verčia ir klausimas, kaip tokie santykiai būtų įteisinami legaliai? Naivu tikėtis, kad ne tik religijų atstovai, bet ir teisinės institucijos palaikytų žmogaus ir robotų santykius.
Vis dėlto jeigu tikra meilė visuomet laimi, galbūt tvirti roboto ir žmogaus jausmai taip pat nugalėtų visas kliūtis?
