Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Nesilaikant tam tikrų taisyklių, socialiniai tinklai gali tapti priešais

Socialiniai tinklai darosi vis svarbesnė lietuvių gyvenimo dalis, populiariausia „Facebook'o“ asmenybė savo gerbėjus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Tačiau socialiniai tinklai turi pakankamai griežtas taisykles. Jei politikai nemoka ar nenori jų laikytis, socialinis tinklas gali tapti ne draugu, o pakankamai grėsmingu priešu.
„Facebook“
„Facebook“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.

4 iš 5 naršančių internete kasdien naudojasi socialiniais tinklais, o „Facebook'uu“ naudojasi 1100 000 lietuvių.

Viena iš tų daugiau nei trečdalio lietuvių, kurie naudojasi socialiniais tinklais, – ir studentė Gerda. Kai tik turi galimybę prisėsti prie kompiuterio, mergina iškart prisijungia ir prie savo paskyros socialiniame tinklapyje. Seniau ji buvo parsisiuntusi ir programėlę į telefoną, kuri leido nuolatos būti pasiekiamai, tačiau pastebėjo, kad tai pradeda tapti priklausomybe, tad šios idėjos atsisakė.

„Socialiniais tinklais naudojuosi tikriausiai todėl, kad visi draugai jais naudojasi, tad lengviausia juos taip pasiekti. Be to, lengva sužinoti visas aktualiausias naujienas ir apie universitetą, ir apie šeimą, ir apie draugus“, – pasakoja socialinių tinklų vartotoja Gerda.

Socialiniai tinklai Lietuvą pasiekė kiek vėliau – kai jau buvo išpopuliarėję visame pasaulyje. Aktyviausiu laikotarpiu būtų galima laikyti 2008–2009 metus. Šiuo metu augimas sustojęs, tad nenuostabu, kad rinkodaros atstovai pradėjo kalbėti apie susidomėjimo socialiniais tinklais blėsimą, tačiau atlikti tyrimai rodo priešingai.

„Su pirmu elektroniniu laišku prasidėjo socialinių tinklų užuomazgos. Aišku, iki to, kaip socialiniai tinklai yra išplitę paskutiniais metais, mes atžygiavome kokiais 2007–2008 metais, kai pradėjo sparčiai populiarėti „Facebook`as“, „Twitter`is“, – sako UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas.

Marketingo konsultantas Žydrūnas Sadauskas tvirtina, kad visi socialiniai tinklai turi tendenciją ilgainiui išnykti, todėl, jo manymu, tai gali nutikti ir „Facebook`ui“.

„Ir „Facebook`o“ laukia kažkokia pamaina: atsiras kažkas dar naujesnio ir viskas kardinaliai pasikeis, bet šiandien tai yra dominuojantis portalas“, – tikina Ž. Sadauskas.

Tačiau A. Žakas nemano, kad „Facebook`ui“ kas nors galėtų sudaryti konkurenciją.

„Facebook`as“ turi daugiau nei milijardą aktyvių vartotojų. Jis yra absoliutus lyderis visame pasaulyje ir neturi jokių konkurentų, kurie keltų kažkokią grėsmę. Antroje vietoje yra „Twitter`is“, kuris Lietuvoje niekaip neranda savo vietos ir nepritampa, – tikina A. Žakas.

„Jei kalbama apie verslą, tai „LinkedIn`as“ yra  puikus portalas, kur verslas randa ką veikti ir su kuo bendrauti“, – sako Ž. Sadauskas.

Tarptautinės įmonės neretai sukuria net atskirą etatą žmogui, prižiūrinčiam jų įmonės informacijos sklaidą internete.

Socialinius tinklus naudoja reklamai

Pasaulyje sparčiai populiarėjant socialiniams tinklams, daugelis kompanijų suskubo pasinaudoti jais savo reklamai. Ne išimtis ir Lietuva, kur taip pat atsivėrė terpė socialinei rinkodarai.

„Pagrindinis dalykas, kurį turi suvokti verslas, yra tai, kad socialiniai tinklai yra viešųjų ryšių strategijos dalis, o ne pardavimo kanalas“, – teigia rinkodaros konsultantas.

Socialiniuose tinklalapiuose egzistuojanti reklama patrauklesnė vartotojui dėl nestandartinių sprendimų. Ji įtraukia vartotoją į produkto pristatymą ir jo evoliuciją. Tokiu būdu socialiniuose tinkluose pristatomas produktas puikiai supažindina dalyvį su prekės privalumais. Taip įmonės sutaupo ne vieną tūkstantį reklamai skirtų lėšų, o rezultatas, teisingai pasirinkus tikslus, gali būti stulbinantis.

„Sakykim, verslas išleido 100 litų, kad prisitrauktų vartotoją į „Facebook`ą“. Kitą kartą jam jau nereikia išlaidauti, kad prisitrauktų tą vartotoją, ir jis jau gali nebeišlaidaudamas tam vartotojui pasiūlyti nuolaidą“, – tikina Ž. Sadauskas.

„Facebook`o“ prižiūrėtojui – atskiras etatas

Kitos įmonės renkasi kiek paprastesnį ir dar pigesnį būdą: susikuria socialiniame tinklapyje puslapį, tačiau jo priežiūrą patiki sekretorei, administratorei ar kitam mažai kompetencijos turinčiam asmeniui. Tačiau tarptautinės įmonės neretai sukuria net atskirą etatą žmogui, prižiūrinčiam jų įmonės informacijos sklaidą internete.

„Vakaruose yra normali praktika, kad yra žmonės, kurie prižiūri socialinį tinklą. Jie prižiūri turinį, moka su juo dirbti, moka bendrauti su vartotojais. Lietuvoje pagrindinė problema yra ta, kad įmonės vadovas tą darbą numeta kam nors, ir tas žmogus turi realizuoti šitą kanalą“, – aiškina Ž. Sadauskas.

„Pasaulyje atsirado tendencija, kad viena iš populiariausių darbo specialybių yra socialinių tinklų prižiūrėtojas. Jis turi labai gerai reikšti mintis, turi įkūnyti prekinį ženklą, turi būti geras reklamos specialistas“, – A. Žakas.

Kiek iš tiesų vertas tas kultiniu tapęs į viršų iškeltas nykštys (Like mygtukas)? Socialinėje medijoje tai pagrindinis rodiklis, nurodantis populiarumą, o jis ypač svarbus įmonėms, kurios nori pritraukti kuo daugiau savo profilio sekėjų. Internetinėje erdvėje sklando informacija, kad vienas paspaudimas įmonei gali kainuoti apie 0,26 centus, panaršius skelbimuose galite nusipirkti 1000 paspaudimų „patinka“ už 50 litų.

„Fanų skaičius niekada nepasako, ar puslapis tikrai yra efektyvus. Aš manau, kad fanų skaičius reikalingas kompanijoms, kurios turi labai didelį ego ir gali vadovui parodyti, kad jiems gerai sekasi“, – mano A. Žakas.

Surinkti vadinamuosius laikus nėra labai sudėtinga. Nufilmuojate tariamai sensacingą video, patalpinate jį socialiniame tinklapyje. Tada tinklalapio naudotojai paspaudžia ant jūsų įkelto video ir automatiškai tampa dar penkių niekada negirdėtų ir neregėtų paskyrų gerbėjais.

Kartu su nuolat augančiu socialinių tinklalapių lankytojų skaičiumi interneto erdvėje daugėja ir sukčių – norėdami užsidirbti šie sugalvoja įvairiausių būdų, kaip pasipelnyti iš žmonių paskyrų. Kai žmonės pasirenka prie kokios nors programos prisiregistruoti naudodami mygtuką „Prisijungti per socialinį tinklapį“, daugelis nė nesudvejoja ir prisiregistruoja per savo paskyrą, tačiau nuo mygtuko paspaudimo ta bendrovė turi galimybę naudotis žmonių asmeninę informaciją.

A. Žakas tvirtina, kad „Facebook`e“ ir kituose socialiniuose tinkluose mūsų tyko tam tikri pavojai kaip ir tikrame gyvenime.

„Pats „Facebook`as“, kaip ir „Google“, kolekcionuoja  informaciją, tačiau jis atiduoda tą informaciją, kuri prieinama visiems“, – sako Ž. Sadauskas.

„Facebook`o“ komunikaciją ir reklamą prižiūri tos pačios institucijos, kurios prižiūri ir tradicinę reklamą, tai pastebėjus kažkokių neatitikimų ar problemų, kreipkitės į jas“, – ragina A. Žakas.

Socialinių tinklų teikiamus privalumus netruko pamatyti ir politikai. JAV prezidentas Barackas Obama savo pavyzdžiu 2008 metų rinkimuose įrodė, koks galingas ginklas yra socialiniai tinklai. Žiniasklaida prezidento rinkimus net praminė „feisbukiniais“ rinkimais. Tarp rinkėjų iki 25 metų amžiaus B. Obama surinko 70 proc. balsų ir tai tapo geriausiu rezultatu šioje amžiaus grupėje nuo pat 1976 metų. B. Obamos pavyzdžiu bandė sekti ir mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė per 2009 metų rinkimus.

Iš dabar į Seimą išrinktų 141 politikų 90 politikų naudojasi socialiniais tinklais. Iš jų 36 kasdien stengiasi paskelbti kokį nors įrašą ir yra sukaupę nemažą ratą pasekėjų bei draugų.

Politikai neišnaudoja „Facebook`o“ galimybių

Prezidentė D. Grybauskaitė savo populiarumu socialiniame tinklapyje lenkia daugumą Vakarų politikų ir šiuo metu, su savo daugiau nei 86 tūkst. gerbėjų, yra antra po JAV prezidento Baracko Obamos. Visai kita situacija su Lietuvos politikais, kurių nemaža dalis socialinius tinklus prisimena tik prieš rinkimus, o po jų neretai pamiršta. Tačiau net ir rinkimų metu socialiniai tinklai nėra iki galo išnaudojami.

„2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose šitos interaktyvios priemonės taip pat buvo naudojamos ir, aišku, pikas buvo 2012 metų Seimo rinkimai, kai bene kiekvienam politikui pasidarė beveik garbės reikalas būti „Facebook`e“ ir ten kažką daryti“, – teigia komunikacijos specialistas Andrius Šuminas.

Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, kad medijos yra tokios priemonės, kurios reikalauja asmeninio įsitraukimo ir komunikuojant jose turi jaustis, kokia asmenybė bendrauja.

„Jau keletą metų esu medijų dalyvis ir matau, kaip jos keičiasi: keičiasi turinys, dalyvių nuostatos. Nežinau, kaip bus ateityje, bet kol kas matau daugiau medijų privalumų nei trūkumų“, – tvirtina P. Auštrevičius.

„Didžiausia problema yra tai, kad politikai neišnaudoja socialinių medijų suteikiamų galimybių. Šiaip jie jau suprato kad „Facebook`e“ yra daugiau nei milijonas naudotojų iš Lietuvos. Politikai „Facebook`e“ yra, bet ko jie ten siekia, su kuo komunikuoja, nėra aišku, ir ta komunikacija yra paviršutiniška ir visai ne tokia, kokia galėtų būti“, – tikina A. Šuminas.

Iš dabar į Seimą išrinktų 141 politikų 90 politikų naudojasi socialiniais tinklais. Iš jų 36 kasdien stengiasi paskelbti kokį nors įrašą ir yra sukaupę nemažą ratą pasekėjų bei draugų. 12 politikų slepia nuo socialinių vartotojų savo asmeninę informaciją, 10 naudoja ne asmeninę, o viešą paskyrą, o 29 iš viso nesinaudoja socialinėmis medijomis.

„Artėjant rinkimams, tikriausiai visi pajuto, kad politikai pradėjo veržtis draugauti: buvo nesvarbu, su kuo draugauti, nes prasidėjo masinis draugų kolekcionavimas. Tai rodo, kad politikai nesupranta, kas yra socialinės medijos, ir kuo jos remiasi“, – mano A. Šuminas.

Anot P. Auštrevičiaus, didžiausias socialinių tinklų privalumas yras tiesioginis žmonių pasiekiamumas.

Socialiniai tinklalapiai taip pat suteikia galimybę politikams parodyti savo žmogiškąją pusę ir taip pelnyti rinkėjų simpatijas. Pavyzdžiui, buvęs premjeras savo puslapyje gana aktyviai skelbia naujojo premjero Algirdo Butkevičiaus daromas klaideles, taip pat supažindina savo beveik penkis tūkstančius pasekėjų su Visagino AE projektu. A. Butkevičius cituoja savo mėgstamus autorius bei nusipelniusius žmones. Vidas Gapšys savo paskyroje demonstruoja savo krepšinio pasiekimus, Gediminas Kirkilas – savo žvejybos laimikius.

„Facebook`as padeda į vieną vietą sujungti tiek politinius dalykus, tiek asmeninius dalykus, ir visa tai pateikti visuomenei priimtina forma ir priimtinais standartais“, – pasakoja A. Šuminas.

Tokį politikų bendravimą su lietuviais teigiamai vertina ir aktorius Algis Ramanauskas-Greitai, kurį drąsiai būtų galima vadinti vienu iš populiariausių lietuvių socialiniuose tinklalapiuose.

„Aš buvau labai skeptiškas dėl „Facebook`o“ ir nepiktai šaipiausi iš R. Šapausko, kad jis jį turi ir yra prie jo prisirišęs. Bet kai jis man paaiškino, kad tai labai naudinga renginių reklamavimo prasme, tai ir aš pradėjau juo naudotis“, – sako A. Ramanauskas.

Tarp populiariausių žmonių socialiniuose tinkluose be jau minėtos Prezidentės D. Grybauskaitės, kuri vienbalsiai atsiduria populiarumo viršūnėje, antroje vietoje humoristas Justinas Jankevičius su 37 tūkst. pasekėjų, trečioje – Algis Ramanauskas su beveik 30 tūkst. pasekėjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas