Tiesa, dauguma žmonių taip daro ne iš tingėjimo, o dėl to, kad perskaityti visos informacijos nepavyktų fiziškai.
„Carnegie Mellon“ tyrėjai nustatė, kad vidutiniam amerikiečiui, norinčiam susipažinti su visomis sąlygomis tinklalapių, kuriuose jie per metus registruojasi, reikėtų 76 darbo dienų.
Tinklalapis huffingtonpost.com įdėmiau patyrinėjo, su kuo sutikote, sudarydami kontraktą su „Facebook“.
Niekas, ką darote „ Facebook“, nėra privatu
„Facebook“ gali reklamos tikslais panaudoti ne tik visą apie jus skelbiamą informaciją, tačiau ir savo apie jus padarytas išvadas.
Tai geriausiai iliustruoja šis „Facebook“ registracijos sąlygose pateikiamas sakinys:
„Visą apie jus gautą informaciją mes galime panaudoti reklamoms, kurios taps jums aktualesnės. Į tai įeina: informacija, kurią pateikėte registruodamiesi arba skelbiate savo naujienų sraute; dalykai, kuriuos darote ir kuriais dalinatės „Facebook“, tokie kaip kas jums patinka, kokias programėles naudojate ir kokias reklamas žiūrite; raktiniai žodžiai iš jūsų istorijų; dalykai, apie kuriuos mes padarome išvadas iš jūsų lankymosi tinklalapyje.“
Taigi, „Facebook“ gali reklamos tikslais panaudoti ne tik visą apie jus skelbiamą informaciją, tačiau ir savo apie jus padarytas išvadas.
„Facebook“ reklamos tikslais gali panaudoti ir tą informaciją, kurios jūs neskelbėte
„Facebook“ pradėjo tirti informaciją, kurios jūs nebaigėte skelbti. Nesename „Facebook“ analitikų atliktame tyrime buvo žiūrima į 3,9 mln. angliškai kalbančių „Facebook“ vartotojų įpročius ir stebima, kaip šie „save cenzūruoja“.
Analitikai paskaičiavo, koks procentas žinučių buvo neišsiųsta ir kokia dalis būsenos atnaujinimų nebuvo paskelbta. Tai socialiniam tinklui aktualu todėl, kad „Facebook“ praranda vertę tuomet, kai nėra generuojamas turinys“. Tyrėjai mėgino surasti, kaip apriboti šią „savicenzūrą“ ateityje.
Tinklalapis slate.com rašo, kad kiti tinklalapiai, pavyzdžiui, „Gmail“, nefiksuoja jūsų rašomų žinučių turinio, išskyrus juodraščius. „Facebook“ naudoja labai panašų metodą sekti nepaviešintai informacija, tik, skirtingai nei „Gmail“, aiškinasi nepublikuojamų minčių turinį.
Jeigu paliekate socialinį tinklą, ne visa jūsų asmeninė informacija dingsta
Jūsų „Facebook“ pėdsakai nebūtinai išnyksta tuomet, kai nustojate naudotis socialiniu tinklu ir ištrinate savo anketą. Jei jūsų nuotraukomis ar vaizdo įrašais pasidalino kiti vartotojai, jos bus matomos ir toliau.
„Facebook“ turi teisę jūsų profilio informaciją parduoti trečiosioms šalims
„Facebook“ registracijos sąlygose rašoma:
„Jūs duodate leidimą naudoti jūsų vardą, profilio nuotrauką, turinį, informaciją, kuri bus panaudota su reklama susijusiuose dalykuose. Tai reiškia, kad jūs sutinkate, jog verslininkai ar kiti subjektai mums mokės už tai, kad matys jūsų vardą, profilio nuotrauką ir visą profilyje esančią informaciją ir už tai jums nebus mokamas joks atlygis.“
Kiekvieną kartą, kai esate prisijungęs prie „Facebook“, socialinis tinklas gali stebėti jūsų veiklą
Vidutiniškai vienas interneto vartotojas mobiliuoju įrenginiu tinklalapį per dieną patikrina 14 kartų ir nuolatos pildo „Facebook“ informacijos bazę.
Apie tai „Facebook“ paskelbė neseniai: „Dabar apie jūsų pomėgius mes sužinome iš to, ką jūs darote „Facebook“. Greitai mes pradėsime rinkti duomenis iš kai kurių jūsų naudojamų tinklalapių ir programėlių. Tai yra internetinės reklamos būdas, taip daro didelė dalis bendrovių.“
„Facebook“ atkreipia dėmesį, kad ir kiti tinklalapiai daro tą patį. Tačiau šio socialinio tinklo turimų duomenų kiekis skiriasi nuo kitų – „Facebook“ sukauptas informacijos kiekis yra milžiniškas. Vidutiniškai vienas interneto vartotojas mobiliuoju įrenginiu tinklalapį per dieną patikrina 14 kartų ir nuolatos pildo „Facebook“ informacijos bazę.
„Facebook“ naudoja strategines partnerystes, kad sektų jūsų pirkinius realiame gyvenime
Praėjusiais metais „Facebook“ pradėjo partnerystę su duomenų brokerių įmonėmis. Duomenų brokeriai uždirba parduodami informaciją apie jų klientų įpročius, jų išlaidas internete bei realiame gyvenime.
„Facebook“ partnerystė su šiomis įmonėmis leidžia stebėti koreliaciją tarp reklamų, kurias matote kompiuterių ekranuose ir pirkinių, kuriuos darote parduotuvėse. Taip socialinis tinklas gali nuspręsti, ar jūs aktyviai perkate pamatę reklamas.
Du „Facebook“ partneriai – „Datalogix“ ir „Acxiom“ – buvo vieni iš 9 duomenų brokerių įmonių, kurias tyrė JAV Federalinė prekybos komisija. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad brokeriai „surenka vartotojų duomenis iš įvairių šaltinių, dažniausiai be vartotojų žinios“, ir duomenų talpina milijardus informacijos vienetų.
Duomenų brokeriai vieni su kitais dalinasi šia informacija ir vėliau daro išvadas apie žmogaus sveikatos būklę, šeimyninę padėtį, tautybę ir pan.
„Facebook“ vietos nustatymo paslaugos jūsų išmaniuosius paverčia duomenų siųstuvais
Naujas „Facebook“ sekimo įrankis „Nearby Friends“ leidžia sužinoti, kurie jūsų draugai yra per mylią (1,8 km) nuo jūsų. Pasinaudoję šia funkcija jūs nesužinosite tikslios draugų buvimo vietos, tačiau „Facebook“ gaus tikslią jų buvimo vietą.
Ši funkcija kaupia jūsų lankytų vietų istoriją. Lankytas vietas jūs galite ištrinti, kaip ir išjungti programėlę, tačiau „Facebook“ pažymėjo, kad programa ir po to „gali gauti tikslią jūsų buvimo vietą, kad jūs galėtumėte skelbti turinį, kuris susijęs su jūsų vieta“.
„Facebook“ planuoja naudoti jūsų buvimo vietą, kad parduotų jums prekes ir paslaugas
„Facebook“ partnerystė su šiomis įmonėmis leidžia stebėti koreliaciją tarp reklamų, kurias matote kompiuterių ekranuose ir pirkinių, kuriuos darote parduotuvėse.
Kai „Facebook“ balandžio mėnesį pristatė „Nearby Friends“ funkciją, bendrovės atstovas sakė, kad „kol kas šis įrankis nėra naudojamas reklamai ar rinkodarai, tačiau ateityje bus.“
Jei „Facebook“ pradėtų jūsų duomenis pardavinėti rinkodaros bendrovėms, tai nestebintų. Tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio rinkodara yra labai sėkminga ir ateityje, kai tobulės vietos nustatymo technologijos, tokios programos taps dar rafinuotesnės ir sugebės nustatyti jūsų vaikščiojimo vietą parduotuvėje.
„Facebook“ jūsų duomenis gali naudoti tyrimams
Apie tai priminė vartotojų susierzinimą sukėlęs birželio pabaigoje išspausdintas tyrimas, vykdytas 2012 m. su beveik 700 tūkst. apie tai nieko nenutuokiančių vartotojų.
Eksperimento metu buvo siekta patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad „Facebook“ vartotojai, savo „Naujienų sraute“ matydami žinutes apie fantastiškus kitų žmonių gyvenimus ir gerus jiems nutinkančius dalykus, pradeda jaustis blogai dėl savo pačių gyvenimo.
Dauguma JAV žiniasklaidos priemonių šį eksperimentą pavadino neetišku ir pavojingu žmonių psichologinei sveikatai.
Netgi jeigu susipažinote su visomis sąlygomis, „Facebook“ turi teisę pakeisti savo nuomonę apie vartotojų sąlygas bet kuriuo metu
„Išskyrus tuos atvejus, kai pakeitimai vykdomi dėl legalių administracinių priežasčių, arba tam, kad būtų pataisyti neteisingi teiginiai, apie pakeitimus pranešime septynios dienos prieš (pavyzdžiui, paskelbdami informaci ją „Facebook Site Governance“ puslapyje) jiems įsigaliojant, – rašoma „Facebook“ registracijos sąlygose. – Jūsų tolesnis naudojimasis socialiniu tinklu reiškia pritarimą pakeitimams.“
Akivaizdu, kad privatumo supratimas skaitmeniniame amžiuje kinta. „Facebok“ prie to prisideda, tačiau tai tikrai nėra vienintelė bendrovė. Besikeičiant privatumo standartams, vienintelis kelias pasaugoti save ir savo privatumą, yra žinios.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
