Kol kas surasta daugiau, nei 1750 egzoplanetų, iš jų keletasgyvenamoje zonoje; regione apie žvaigždę, kur gali egzistuoti skystas vanduo. Naujos kartos teleskopai turėtų gebėti nustatyti egzoplanetų atmosferas, atskleisdami jų sudėti.
Ankstesni tyrimai rodė, kad gyvenamoje zonoje skriejančių planetų atmosferoje deguonies gali būti tik tokiu atveju, jei kas nors gyva jį nuolatos gamintų, nes kitu atveju labai reaktyvios molekulės būtų greitai sujungtos su kitais elementais.
Bet atidžiau patyrinėjęs chemiją, Robinas Wordsworthas iš Čikagos universiteto, išsiaiškino, kad negyvų pasaulių, kuriuose daug vandens, ore gali būti daug deguonies (arxiv.org/abs/1403.2713). Planetų sistemos centrinės žvaigždės skleidžiama ultravioletinė šviesa gali skaidyti vandens garų molekules.
Tokiu atveju lengvesnis vandenilis iškeliautų į kosmosą, o deguonis pasiliktų. Šis procesas galėtų vykti negyvose uolinėse planetose, jei jose žemas azoto arba argono lygis, nes šios dujos mažina vandens garų kiekį ore ir stabdo deguonies susidarymą.
Darbe pabrėžiama, kad ateivių medžiotojams reikės atidžiau žvalgyti į egzoplanetų signalus, pavyzdžiui, tikslų deguonies ir azoto santykį. Tai apsunkina užduotį, sako Jackas O'Malley-Jamesasiš St Andrews universiteto JK. Bet radus tinkamą cheminių medžiagų mišinį, padidės tikrumas, jog regime gyvybės įrodymus, pažymi jis.
