Netikėta: tarpžvaigždinį asteroidą Oumuamua gaubia organinių medžiagų „kailiniai“

Stebėjimų duomenys rodo, kad pirmąjį istorijoje astronomų pastebėtą tarpžvaigdinį asteroidą Oumuamua gali dengti sluoksnis, kuriame daug tokių organinių medžiagų, kaip tolinai, susidarantys dėl kosminių ir galaktinių spindulių poveikio. Tokia danga galėjo apsaugoti vidinius asteroido sluoksnius nuo kaitros ir garavimo, kai asteroidas buvo priartėjęs prie Saulės.
„Oumuamua“ asteroidas
„Oumuamua“ asteroidas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Mokslinis straipsnis publikuotas žurnale „Nature Astronomy“.

Tarpžvaigždinis asteroidas 1I/’Oumuamua buvo atrastas 2017 metų spalio 18 dieną „Pan-STARRS“ tinklo teleskopais Havajuose. Iš pradžių manyta, kad tai tarpžvaigždinė kometa, kurią astrnomai pavadino С/2017 U1 (PANSTARRS), tačiau stebint toliau Europos pietinės observatorijos VLT teleskopu, paaiškėjo, kad objektas neturi jokių komos požymių, ir veikiausiai yra asteroidas.

Po to astronominiuose kataloguose naujojo kūno pavadinime esantis „kometinis“ indeksas „C“ pakeistas „asteroidiniu“ „А“, o vėliau objektas oficialiai pavadintas Oumuamua (’Oumuamua), kas havajietiškai reiškia „žvalgas“ arba „pasiuntinys iš toli“. Duomenų analizė parodė, kad asteroido greitis Saulės atžvilgiu yra ~26 km/s, jis atskriejo iš taško, esančio netoli nuo Saulės apekso, Lyros žvaigždyne, juda atvira hiperboline trajektorija ir netrukus išskries iš Saulės sistemos.

Kiti stebėjimai parodė, kad asteroidas gali būti ištęstos formos ir jo matmenys yra 200 × 20 metrų, apie savo ašį apsisuka per 7,34 valandas, o jo tankis gali būti šešis kartus didesnis nei vandens.

Siekiant daugiau sužinoti apie pirmąjį žinomą tarpžvaigdinį „klajoklį“, buvo organizuota stebėjimo kampanija, kurioje dalyvauja antžeminės observatorijos iš viso pasaulio. Alano Fitzsimmonso vadovaujama astronomų grupė, nustatinėdama asteroido paviršiaus sudėtį, analizavo spektrus regimos ir artimos infraraudonos šviesos ruože (bangos ilgis nuo 0,3 iki 1,8 µm). Tyrime naudoti duomenys, gauti ACAM spektrografu, sumontuotu 4,2 metrų teleskope WHT (William Herschel Telescope), „X-shooter“ spektrografu, sumontuotu 8,2 metrų teleskope VLT (Very Large Telescope), o taip pat Maunt Palomaro observatorijos duomenys.

Duomenų analizė parodė, kad asteroido paviršius rausvas. Tai rodo, kad jį dengia sluoksnis, kuriame daug organinių medžiagų, tokių, kaip tolinai, susidarančių, kai kosminiai spinduliai veikia ledą, kuriame yra paprastų organinių junginių. Tokią išvadą patvirtina gauto spektro panašumas į L- ir D-tipo asteroidų, kai kurių kometų branduolių ir transneptūninių objektų spektrus. Kad paviršinis kelių mikronų storio sluoksnis būtų rausvas dėl tolinų, būtina, kad elektringos dalelės veiktų jį bent 10 milijonų metų, o tai gerai dera su numanomai netrumpa 1I/’Oumuamua kelione tarpžvaigždine erdve.

Astronomai atliko ir šilumos srautų sklidimo asteroido viduje modeliavimą, taip siekdami nustatyti jo sandaros modelį. Asteroidui artėjant prie Saulės, stebėjimais nenustatyta jokių komos ar „uodegos“ iš garuojančios medžiagos susidarymo požymių. Tuo remdamiesi, tyrėjai nustatė, kad paviršinio sluoksnio storis, kuriame vandens ledo nėra arba jo labai mažai, yra 30-40 centimetrų. Asteroido vidiniai sluoksniai sudaryti iš daug ledo turinčios medžiagos. Tas ledas yra pakankamai tvirtas, kad dėl asteroido sukimosi apie savo ašį asteroidas nesuirtų.

Nors ir dera su stebėjimo duomenimis, toks asteroido sandaros modelis turi trūkumą — kometos iš Orto debesies dėl kosminių spindulių poveikio irgi turėtų būti patyrusios panašią, daug organinių medžiagų turinčio paviršinio sluoksnio susidarymo procedūrą, tačiau daugeliui jų būdingas nemenkas kometinis aktyvumas dėl paviršinių sluoksnių sublimacijos pirmojo perihelio perėjimo metu. 1I/’Oumuamua kosminiai spinduliai ilgiau veikti negalėjo — jo amžius negali būti didesnis už trigubą mūsų Saulės sistemos amžių. Jis formavosi vėlyvųjų žvaigždžių kartų̃ laikais, kai Visatoje jau buvo pakankamai sunkiųjų elementų, iš kurių susiformavo planetoidai. Spėjama, kad asteroidą „išdžiovinti“ galėjo paviršinių ledo sluoksnių sublimacija, suartėjimas su savo sistemos žvaigžde, po kurio jis iš savo gimtosios planetų sistemos buvo išsviestas. Tokiu atveju, į 1I/’Oumuamua yra panašūs Saulės sistemos damokloidai – dangaus kūnai, turintys storą paviršiaus sluoksnį, saugantį vidinius sluoksnius nuo sublimacijos.

Mokslininkai šiame asteroide stengėsi užfiksuoti ir ateivių pėdsakus, tačiau nieko neaptiko. Be to, neseniai buvo siūlomi įvairūs kosminių aparatų projektai, kuriais būtų galima tarpžvaigždinį „klajoklį“ pasivyti ir ištirti nuodugniau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų