Žinoma, kas nors ims skėsčioti rankomis – juk manėme, kad koronavirusas yra naujas. SARS-CoV-2 yra naujas, koronavirusai – labai seni. Šiuolaikinio žmogaus genomas saugo daug svarbios informacijos apie mūsų evoliuciją ir prisitaikymą prie aplinkos. Mūsų DNR – dešimtys tūkstančiai metų istorijos. Mokslininkai tiria mūsų genomą kaip laiko juostą ir taip išsiaiškino, kad prieš 20 tūkstančių metų Rytų Azijoje jau siautė koronavirusas.
Tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė išsiaiškinti, ar COVID-19 pandemija yra pirmasis mūsų rimtesnis susidūrimas su koronavirusais. Jie peržiūrėjo 26 skirtingų regionų populiacijų genetinę informaciją, ieškodami pėdsakų apie galimas koronaviruso epidemijas. Tokie pėdsakai buvo aptikti Rytų Azijoje – dabartinėje Kinijoje, Japonijoje, Mongolijoje, Šiaurės ir Pietų Korėjose, Taivane.
Pirmieji koronaviruso ženklai, atrodo, matomi prieš 25 tūkstančius metų. Ryškiau – prieš 20 tūkstančių metų. Ir šis virusas iš regiono nesitraukė kelis tūkstantmečius – maždaug iki 3000 metų prieš mūsų erą. Aišku, šie duomenys nėra tikslūs – mokslininkai supranta, kad galima net tūkstančio metų paklaida. Be to, jie nežino, ar tai buvo vienas koronavirusas, ar kelios skirtingos epidemijos.
Per pastaruosius 20 metų Azija jau matė SARS, MERS ir SARS-CoV-2 epidemijas. Taigi, tikėtina, kad prieš 20 tūkstančių metų žmonės kentėjo nuo skirtingų koronavirusų. Gali būti, kad jie kartojosi reguliariai kaip sezoninis gripas. Mokslininkai teigia, kad tokie tyrimai jiems padės išsiaiškinti, kaip žmogus prisitaiko prie epidemijų ir kaip jos keičia populiacijas.
