Toks pareiškimas gali skambėti prieštaringai, bet mokslininkai turi labai paprastą paaiškinimą. Kadangi metanas yra gerokai žalingesnis aplinkai nei CO₂, mokslininkai mano, kad mes jį turėtume paversti mažiau žalingomis anglies dioksido dujomis.
„Tai mums leistų nusipirkti laiko, siekiant išspręsti sudėtingesnių teršalų keliamas problemas“, – „Popular Science“ teigė mokslininkas Robas Jacksonas.
„Popular Science“ taip pat pažymi, kad iš žemės ūkio ir pramonės šaltinių į atmosferą patenkantis metanas Žemės atmosferą „šildo sukrečiančiais 84 kartais labiau, lyginant su per 20 metų į atmosferą išleistų CO₂ kiekiu“.
Mokslininkai tiksliai nenurodo, kaip jie tą metaną paverstų CO₂ dujomis, tačiau greičiausiai tai būtų labai brangi ir daug energijos reikalaujanti technologija. Be to, kiti mokslininkai griežtai prieštarauja tokiai idėjai.
„Aš siūlau [geriau] sumažinti [metano] emisijas mums žinomais būdais ir leisti atmosferai pačiai per artimiausius 10 metų metaną paversti CO₂ dujomis“, – „Popular Sience“ teigė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), „Carbon Cycle Greenhouse Gases Group“ vadovas Pieter’is Tansas’as.
Ir tikriausiai Pieter’is Tansas’as yra visiškai teisus. Nors noras sukurti kažkokią unikalią technologiją, milžinišką įrenginį, kuris tiesiog imtų ir sutvarkytų visą tai, ką žmonija iki šiol pridarė, skamba labai patraukliai, bet tai nesprendžia problemų kilmės priežasčių. Tai yra kovojimas su pasekmėmis.
Jei ir būtų toks įrenginys, tai kas tada imtųsi taršos mažinimo, naujesnių ir ekologiškesnių technologijų diegimo, gamybos procesų keitimo? Greičiausiai tik pavieniai asmenys ir ideologinės įmonės. Ir tai būtų visiškai suprantama. Kam kažką keisti, jei su visa tarša susidoros kažkoks stebuklingas įrenginys.
Dabar tokio įrenginio nėra. Ir turbūt geriau, kad jo nebūtų. Taip esame priversti keistis, tobulinti technologijas, progresuoti ir ieškoti pažangių sprendimo būdų.
