Dabar socialiniai tinklai laikomi naujienų šaltiniu: ten vyksta svarbios diskusijos tarp naujienų veikėjų ir naujienų nušvietėjų, įvykių liudininkai kelia išskirtines nuotraukas, kurias paskui pasičiumpa žiniasklaida. Įdomios fotografijos platinamos visuomeniniais tinklais, ir jos akimirksniu pasklinda, neretai tapdamos kokios nors skubios žinios dalimi.
Jei nuotrauką paskelbė leidinys, turintis gerą reputaciją, spausdami mygtuką „dalintis“ žmonės dažnai nesusimąsto, ar verta tikrinti nuotraukos tikrumą. O veltui. Šiuolaikinėmis technologijomis galima labai kokybiškai padirbti vaizdą, o štai atskleisti apgaulę – ne taip lengva, o kartais ir neįmanoma. Apie nuotraukų autentifikacijos tarnybų netobulumą ir kokie yra padirbinių atpažinimo instrumentai, „New Statesman“ svetainėje papasakojo Kevinas Connoras, buvęs „Adobe“ produktų vadybos viceprezidentas ir specializuotos skaitmeninių atvaizdų ekspertizės kompanijos „Fourandsix Technologies“ įkūrėjas.
Jei norite patikrinti paveikslėlio tikrumą, galite pasinaudoti paveikslėlių paieškos tarnybomis, tokiomis, kaip, tarkime, „Google Images“ ar „TinEye“ (siekiant geresnio rezultato, Connoras rekomenduoja naudoti iš karto jas abi). Įkėlę nuotrauką į tarnybą, gausite kitus po tinklus klaidžiojančius jo variantus: jeigu jūsų nuotrauka skiriasi nuo kitų, vadinasi, ji buvo redaguota.
Be to, didesnį dėmesį verčiau skirti ankstesnėms versijoms – taip daugiau šansų aptikti skirtumus. Net jei nuotraukos nesiskiria, gali pasirodyti, kad tai ne ta nuotrauka, kuri aprašoma. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose neretai pasirodo, tarkime, neva dėl kokio nors dabartinio įvykio protestuojančių žmonių nuotraukos. Bet atvaizdų paieška parodo, kad nuotrauka daryta visai kitame mieste prieš keletą metų.
Eduardas de Kamas iš Olandijos skaitmeninės fotografijos instituto taip pat pataria tikrinti pradinę atvaizdo bylos versiją, išsaugotą RAW formatu, tiesa, tai tik tuo atveju, jei žinote, kas nuotrauką padarė ir galite jo paprašyti originalo. Jei tokios galimybės neturite, teks kliautis tik savo rega ir smegenimis. Tai bus nelengva, kamuos abejonės, tačiau tai geriau, nei naudotis visokiausių interneto automatinio atvaizdų atpažinimo tarnybų paslaugomis – Connoro nuomone, jomis neverta pasitikėti.
Atpažinti skaitmeninių fotografijų autentiškumą nelengva net patiems geriausiems profesionalams. Pernai agentūra „Reuters“ uždraudė savo laisvai samdomiems fotografams siųsti į redakciją nuotraukas, transformuotas iš RAW formato – tik tas, kurios iš pat pradžių buvo užfiksuotos JPEG. Tai padaryta siekiant apsaugoti agentūrą nuo padirbinių ir perdėto redagavimo. Beje, redagavimą išmanantiems profesionalams, būtina pastebėti padirbinius išduodančius štrichus ar sandūras. Dažnai apgavystę galima aptikti pagal redagavimo klaidas.
Pasitraukęs iš „Adobe“, Connoras drauge su Hany Faridu iš Dartmouth koledžo, kūrusiu fotografijų autentiškumo nustatymo algoritmus, sukūrė paslaugą Izitru.com, kur fotografai gali patikrinti nuotrauką tikrumą, remiantis jų metaduomenimis. Deja, interneto platybėse rastas nuotraukas tokiu būdu patikrinti pavyks ne visada: kai naudotojai kelia failą į tinklą, jis dažnai išsaugomas ne kaip originalas, o kaip sumažinta versija, taip daro, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Twitter“, ir daugelis autentiškumo nustatymui būtinų metaduomenų išnyksta.
Connoras mano, kad ateitis – JPEG kodavimo klaidų lygio analizė (error-level analysis, ELA). Nuotrauką iššukuoti per ELA galima Fotoforensics.com svetainėje. Ši paslauga rodo atvaizdo kompresijos lygius – dažnai ryškiausiai išskirtos vietos, pasirodo esančios redaguotos. Tačiau, kaip pažymi pats Connoras, netgi to nevertėtų laikyti paskutinės tiesos instancijos. ELA naudotojui suteikia informaciją, tačiau nepaaiškina, kaip ją teisingai interpretuoti ir kaip teisingai nustatyti, kokios atvaizdo ypatybės išties rodo redagavimą. Jo nuomone, tai – tik būdas atkreipti žmogaus dėmesį įgalimą klastotę.
Dabar JAV Perspektyvių gynybos mokslinių tyrimų agentūra (DARPA) drauge su Faridu kuria automatinio atvaizdo redagavimo atpažinimo būdą. O kol kas pats patikimiausias būdas atpažinti klastotę, kaip ir anksčiau, lieka skepticizmas. Be to, Connoras pataria sekti interneto svetaines, kurios specializuojasi po internetą klajojančių padirbtų nuotraukų ir faktų atskleidimu: tai, pavyzdžiui, Snopes.com arba „Twitter“ paskyros @HoaxOfFame ir @PicPedant.
