Uolienų ir ledo kamuolys, kurio tikslus dydis dar nežinomas, pavadintas japonų astronomo mėgėjo Hideo Nishimura, kuris pirmasis jį pastebėjo rugpjūčio 11 d., vardu.
Retai pasitaiko, kad kometos pasiekia savo matomumo viršūnę taip greitai po atradimo.
„Dauguma jų atrandamos likus keliems mėnesiams ar net metams iki tol, kol praskrieja arčiausiai Saulės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus observatorijos astrofizikas Nicolas Biveris.
Kai kometos priartėja prie Saulės iš kosmoso platybių, dėl karščio jų ledo branduolys virsta dulkėmis ir dujomis, kurios sudaro ilgą uodegą.
Saulės šviesa atsispindi nuo šios uodegos, todėl kometas galime matyti iš Žemės. Nishimura, kurios mokslinis pavadinimas C/2023 P1, arčiausiai Saulės praskries rugsėjo 17 d.
Tuomet kometa nepavojingai pralėks pro Žemę 125 milijonų kilometrų atstumu.
Žvaigždžių stebėtojams kometą bus lengviausia stebėti šį šeštadienį ir sekmadienį, ypač Šiaurės pusrutulyje.
„Geriausia žiūrėti į dangų prieš saulėtekį, šiaurės rytų kryptimi, į kairę nuo Veneros, giedrame, neužterštame danguje“, – patarė N.Biveris.
Žmonės, turintys nedidelius žiūronus, galės nesunkiai mėgautis reginiu. Tačiau, jei sąlygos leis, kometa gali būti matoma ir plika akimi.
Kometos uodega yra žalsva, nes joje yra „daugiau dujų nei dulkių“, pažymėjo N.Biveris.
