Žurnale „Environmental Research Letters“ publikuotas naujas tyrimas parodė, kad dėl šio protokolo dabartinė pasaulinė temperatūra yra gerokai žemesnė. O šimtmečio viduryje Žemė vidutiniškai bus bent 1°C vėsesnė, nei būtų be šio susitarimo. Tai dar stipriau pasireiškia tokiuose regionuose, kaip Arktis, kur temperatūros padidėjimas bus mažesnis 3 °C—4 °C.
„Lyginant pagal masę, CFC sukeliamas šiltnamio efektas yra tūkstančius kartų stipresnis, nei sukeliamas CO₂, tad, Monrealio protokolas išsaugojo ne tik ozono sluoksnį, bet ir užkirto kelią nemenkai daliai globalaus atšilimo“, – rašo pirmasis straipsnio autorius Rishavas Goyalis.
„Pažymėtina, kad Monrealio protokolo įtaka pasauliniam atšilimui buvo kur kas didesnė, nei Kioto susitarimo, skirto konkrečiai šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų emisijų mažinimui. Dėl Kioto susitarime numatytų veiksmų amžiaus viduryje temperatūra bus mažesnė 0,12 °C — palyginus su 1 °C sumažinimu dėl Monrealio protokolo.“
Šis atradimas buvo padarytas netyčia, kai komanda siekė įvertinti, Monrealio protokolo įtaką atmosferos cirkuliacijai apie Antarktidą. Rezultatus tyrėjai gavo atlikdami globalaus klimato modeliavimą, remdamiesi dviem atmosferos chemijos scenarijais — be Monrealio protokolo ir su juo. Tada jie šiuos modeliavimus pratęsė į ateitį, naudodami konservatyvius nenutrauktų CFC emisijų vertinimus — pasirinktas 3 proc. metinis augimas, daug mažesnis už stebėtą CFC augimo tempą Monrealio protokolo pasirašymo metu. Taigi, jų rezultatai tikriausiai nepakankami įvertina tikrąją tarptautinės CFC naudojimo mažinimo sutarties įtaką,
Monrealio protokolo sėkmė mažinant klimato kaitą dar ryškesnė, žvelgiant į atskirus regionus. Pavyzdžiui, 0.5 °C—1 °C šilimo jau išvengta Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Eurazijoje. Iki amžiaus vidurio kai kuriose iš šių regionų bus išvengta 1,5 °C—2 °C šilimo, o Arktyje bus išvengta net 3 °C—4 °C atšilimo.
Tyrėjai nustatė ir dėl protokolo neištirpusio ledo apimtis, – dabar vasarą Arktyje ledas dengia apie 25 proc. didesnius jūros plotus, nei tuo atveju, jei nebūtų imtasi jokio CFC emisijų mažinimo priemonių. Išvengtas Grenlandijos šilimas irgi rodo, kad ten stebimą spartėjantį ledo skydo tirpsmą ir su tuo susijusį jūros lygio kilimą protokolas taip pat sumažino.
„Be jokių fanfarų Monrealio protokolas per daugiau nei tris dešimtmečius prie globalaus šiltėjimo poveikio mažinimo prisidėjo daugiau, nei kai kurios sutartys, specialiai skirtos klimato kaitos poveikio mažinimui“, – sakė straipsnio bendraautorius Dr. Martinas Juckeris.
Žvelgdamas ateitin, bendraautorius Prof. Matthew Englandas sakė: „Monrealio protokolo sėkmė puikiausiai parodo, kad tarptautinės ŠES dujų emisijų mažinimo sutartys išties veikia; jos gali labai teigiamai paveikti mūsų klimatą, ir padėti išvengti pavojingų klimato kaitos lygių. Monrealio sutartis padėjo susitvarkyti su CFC, kitas svarbus tikslas turi būti anglies dioksido emisijų panaikinimas“.
