Diuko universiteto mokslininkės Nitos Farahany teigimu, skaičius atvejų, kuomet teisėjai pasitelkia neurologinius įrodymus, per artimiausius metus žymiai išaugo. 2007-aisias JAV šis skaičius siekė 112, o 2011-aisiais – 1500 atvejų. Tikėtina, kad tikrasis skaičius gali būti ir didesnis.
Nors neurologijos moksle dar nėra nusistovėjusios nuomonės dėl smegenų skenavimo rezultatų naudojimo teisme, tačiau mokslininkai pasitelkia konkrečius pavyzdžius. Kai kurių mokslininkų teigimu, smegenų traumos ar anomalijos gali būti lemiama nusikalstamos veiklos priežastis.
2002-aisiais Virdžinijos valstijos mokytojas buvo apkaltintas vaiko tvirkinimu. Nuteistasis dar prieš tai skundėsi nepakeliamais galvos skausmais. Mokslininkai nustatė, kad to priežastis – smegenų auglys.
Piktybinis auglys, anot mokslininkų, veikė už sprendimų priėmimą atsakingą smegenų žievės dalį. Pašalinus auglį, žmogus visiškai atsisakė polinkio į pedofiliją. Šis atvejis buvo aptariamas kasmetiniame JAV neurologų asociacijos suvažiavime. Anot pacientą stebėjusių medikų, toks pakitęs elgesys tikrai nebuvo apsimestinis.
Naujausi neurologiniai tyrimai verčia atsigręžti ir į su morale susijusias problemas, tokiais kaip laisva valia. Anot Pensilvanijos universiteto mokslininko Stepheno Morse'o, mokslas turi nubrėžti aiškias ribas, kada smegenų trauma gali nulemti nusikalstamą veiklą.
„Reikia kur kas aiškiau nustatyti, kokio pobūdžio smegenų traumos iš tikrųjų gali lemti nusikalstamą veiklą“, – teigė mokslininkas.