Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) sukėlė audrą mokslo bendruomenėje, kai paskelbė eksperimentų rezultatus, rodančius, jog neutrinai gali viršyti šviesos greitį apie 6 kilometrais per sekundę.
Ši išvada grasino sukelti sumaištį šiuolaikinėje fizikoje ir pramušti spragą A.Einsteino 1905 metais paskelbtoje specialiojoje reliatyvumo teorijoje, kurioje teigiama, kad šviesos greitis yra didžiausias įmanomas mūsų Visatoje.
Neutrinų greitis buvo matuojamas, skleidžiant šias menkai su medžiaga sąveikaujančias daleles iš didžiulės požeminės CERN laboratorijos netoli Ženevos ir registruojant jas Gran Saso laboratorijoje Italijoje, kai neutrinai nuskriedavo 732 kilometrus per Žemės plutą.
Teoriškai šį kelią neutrinai turėjo įveikti per 0,0024 sekundės, bet per preliminarius bandymus buvo užfiksuota, kad šios dalelės detektorius Italijoje pasiekdavo 0,00000006 sekundės anksčiau nei tikėtasi.
Tačiau penktadienį tyrimų grupė OPERA per Neutrinų fizikos ir astrofizikos tarptautinę konferenciją, vykstančią Japonijos senojoje sostinėje Kiote, pareiškė, kad ankstesni rezultatai buvo klaidingi.
„Ankstesni duomenys, gauti 2011 metais, (matuojant) neutrinų srautą iš CERN į Gran Sasą, buvo peržiūrėti, atsižvelgiant į nustatytą prietaisų poveikį, – nurodė tyrėjai. – Buvo nustatytas atitikimas tarp ankstesnių ir naujų duomenų, rodantis, kad neutrinų greitis atitinka šviesos greitį.“
Pirmines išvadas mokslininkai priėmė su jauduliu ir skepticizmu. Netgi kai kurie šio eksperimento organizatoriai ragino kitus fizikus atlikti atskirus tyrimus, kurie patvirtintų arba paneigtų gautus netikėtus rezultatus.
Šios tikrinimo programos dalimi tapo eksperimentas ICARUS, per kurį buvo iš naujo išmatuotas septynių neutrinų greitis, taip pat užfiksuotas OPERA grupės.
ICARUS projekto atstovas Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia paskelbė, kad per naujus matavimus neutrinai neviršijo visuotinės greičio ribos.
