Kompiuteris – žmogus ar daiktas?
Pirmieji įrenginiai – abakai – padedantys žmonėms suskaičiuoti tam tikrus
kiekius, buvo sukurti 3000 metų prieš mūsų erą. Tai buvo paprasta lenta, suskirstyta juostomis, ant kurių senovės graikai, egiptiečiai ir romėnai dėliojo akmenukus. Kažką panašaus tikriausiai atsimenate ir iš mokyklos valgyklos – taip, tai ta lentelė su spalvotais rutuliukais, kuriuos stumdydavo darbuotoja, norėdama suskaičiuoti grąžą už jūsų bandelę. Jeigu tuo metu ir dabar vis dar nenutuokiate, kaip šia „mašinėle“ naudotis – nenusiminkite, nes ją retai kur beišvysite.
Nuo abakų neatsiliko ir pirmosios navigacinės sistemos, kurias plaukiodami jūroje ir ieškodami neužkariautų žemių sukūrė senovės graikai. Galbūt šios sistemos ir padėjo jiems išplėsti savo teritoriją iki suklestėjimo Kretos bei Balkanų pusiasaliuose ir tapti viena iš karingiausių to meto tautų. Senovėje gyvenę žmonės sunkiai įsivaizdavo automatiškai atliekamus aritmetinius veiksmus, ką jau bekalbėti apie kompiuterius.
Beje, dar XX amžiaus penktajame dešimtmetyje žmonės, kurie atlikdavo įvairius skaičiavimus, buvo vadinami kompiuteriais – dabar nebeįsivaizduojame, jog matematikos mokytojui arba inžinieriui sakytume „kompiuteri, kaip atlikai šį skaičiavimą?“. Tačiau nei abakai, nei navigacinės sistemos negalėtų konkuruoti su Skirtumų mašina.
Charles'ų era
Istorijoje yra žinoma daugybė Charles'ų – princas Charlesas, Charlesas Dickensas, Bukowskis, Chaplinas, Martinas. Visus juos žinome dėl įdomių knygų, išskirtinio humoro arba karališko kraujo, tačiau ką žinome apie Charlesą Babbage'ą?
Per Kalėdų antrąją dieną 1791 metais bankininko šeimoje gimęs Charlesas Babbage'as – tikras londonietis. Anglijos gatvėmis kasdien mindamas kelią į tuometinį Kembridžo Trejybės koledžą matematikas ir išradėjas sukdavo galvą ne apie paneles ar linksmybes – jo galvoje vyko matematiniai skaičiavimai. Įsivaizduokite XVIII amžiaus pabaigą ir XIX pradžią – Prancūzijoje tuo metu vyko Termidoro perversmas, užbaigęs didžiąją Prancūzijos revoliuciją, o tuometinėje Lietuvos Didžiojo Kunigaikštystėje vyko pirmasis LDK gyventojų surašymas. Tuo tarpu Londone C. Babbage'as mąstė apie žmonijos gerovę ir kasdienybės palengvinimą.
Jau 1812 metais C.Babbage'ui ramybės nedavė tai, jog atliekant įvairius skaičiavimus įveliama ir žmogiškojo faktoriaus klaida. Kadangi jis nepakentė netvarkos ir neraštingų žmonių (ne veltui jam buvo skirtas matematikos profesoriaus titulas Kembridžo universitete), o dievino algoritmus bei matematinius skaičiavimus, Charlesas nusprendė imtis darbo ir visam laikui pakeisti žmonijos likimą.
Nuo Sistemų ik Analitinės mašinos
1823 metais gavęs 1500 svarų paramą iš vyriausybės, C.Babbage'as vieną iš savo gyvenamųjų kambarių pavertė dirbtuvėmis: kartu su inžinieriumi ir draugu Josephu Clementu rankiniu būdu dėliojo mechanines detales, jas tvirtino, naudojo tuometines stakles – visa tai tam, jog gyventumėme taip, kaip dabar. Po ilgų darbo dienų bei naktų pradėjo ryškėti vaizdas – 1832 metais sukurta 2000 detalių Skirtumų mašina, skirta automatiniam algebrinių reikšmių lentelių sudarymui. Tačiau tolimesnis kūrybos kelias, kaip dažniausiai ir nutinka, nebuvo lengvas – mirus Charleso tėvui ir pradėjus sklisti gandams, jog pinigai iššvaistyti vėjais, o mašina vis tiek neveikia, prasidėjo pykčiai ir su Clementu. Beje, ši mašina laikoma pirmuoju dabartinio kompiuterio pavyzdžiu.
Ar galite bent įsivaizduoti, kokio dydžio buvo to meto „kompiuteriai“? Jie paprastai užimdavo visą kambario dydį ir nė iš tolo nepriminė to, ką naudojame šią dieną. J.Clementas, matydamas vis didėjančią Skirtumų mašiną, Charlesui siūlė ją perkelti į didesnes erdves, tačiau tai reiškė dar didesnes išlaidas. Kadangi C.Babbage'as draugiškumu nepasižymėjo ir nesutiko leisti dar daugiau taip sunkiai kaulijamų pinigų, 1834 metais mokslininkui kilo Analitinės mašinos idėja. Procesorius, atmintis, unikali operacinė sistema – visa tai turėjo naujoji mašina, skirta programavimui. Tačiau C.Babbage'as nuoseklumu nepasižymėjo.
Pradėjęs kurti Analitinę, C.Babbage'as vėl grįžo prie Skirtumų mašinos, tačiau nė vienos iš jų jis taip ir neužbaigė. Valios stoka, sakot? Gali būti, tačiau nelengvas charakteris, finansiniai nesutarimai su J. Clementu bei valdžios paramos stoka sukliudė C.Babbage'ui iki galo išpildyti savo svajonę ir sukurti tobulą skaičiavimo mašiną, kurią dabar vadiname kompiuteriu.
Juodosios dėžės, švyturio signalizavimo sistema, dešimtainis piniginės sistemos pagrindas – visi nuopelnai dėl šių žmonijos išradimų priklauso taip pat C.Babbage'ui. Sakoma, jog dviračio neišrasi, tačiau šiam istorijos veikėjui be abejonės pavyko pelnyti jūsų pagarbą už šį ekraną, kuriame dabar skaitote.
