Pasaulinė mokslo bendruomenė sutaria, kad jei globali temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu (XVIII a. viduriu), pakils daugiau kaip 2 °C, visi priartėsime prie katastrofos slenksčio.
Anot Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologo prof. Arūno Bukančio ir Geomokslų instituto direktoriaus prof. Egidijaus Rimkaus, klimato kaita visų pirma sukels dažnesnes ir didesnes stichines nelaimes, lems gamtinės aplinkos degradaciją, paveiks žmonių sveikatą ir, svarbiausia, gali sutrikdyti tarptautinį saugumą pasaulyje.
Labai ankstyvi meteorologiniai matavimai
1770 metai laikomi reguliarių meteorologinių matavimų pradžia Lietuvoje. Tais metais Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas-Odlianickis iš Londono observatorijos parsivežė du termometrus ir pradėjo temperatūros matavimus universiteto observatorijos šiauriniame bokšte.
„Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, ši data Lietuvai yra labai ankstyva. Anksčiau reguliarūs matavimai buvo pradėti tik keliolikoje Europos miestų. Lietuvoje prieš 250 metų startavę matavimai laikomi ankstyviausiais Rytų Europos regione“, – atkreipia dėmesį prof. A.Bukantis.
Nuo to laiko jie yra nenutrūkstantys, keitėsi tik matavimo vietos ir jie patys išsiplėtė – 1887 m. pradėta matuoti kritulių kiekį, atmosferos slėgį, vėjo parametrus ir Saulės spinduliuotę.
Labiausiai klimatą paveikė žmogaus veikla
Iki XIX a. Žemėje klimatas keitėsi lėčiau ir dėl gamtinių veiksnių: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčių, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų.
Pasak prof. E.Rimkaus, nuo XX a. pradžios visi esminiai klimato svyravimai dažniausiai siejami su žmonių veikla.
Žmonės klimatą daugiausia veikia dviem būdais: keisdami paklotinį sausumos paviršių ir keisdami atmosferos cheminę sudėtį. Didžiausią poveikį klimato kaitai žmonės daro stiprindami šiltnamio efektą – energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir kiti ūkio sektoriai į atmosferą išmeta daug anglies dioksido, metano, azoto suboksido, fluorintų ir kitų dujų.
„Pagal tai, kiek Žemės paviršius gauna energijos iš Saulės, globali paviršiaus temperatūra turėtų būti apie -18 °C, bet dėl atmosferoje esančių šiltnamio dujų vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra išauga iki +15 °C. Tas 33 °C skirtumas yra vadinamasis natūralus šiltnamio efektas. Bėda ta, kad žmogus, keisdamas atmosferos cheminę sudėtį, stiprina natūralų šiltnamio efektą ir dėl to kinta klimatas“, – aiškina Geomokslų instituto direktorius.
Lietuvoje labai sušilo žiemos
Nuo XX a. vidurio globalinis atšilimas smarkiai paspartėjo. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) paskutinėse ataskaitose skelbiama, kad nuo XX a. pradžios globali oro temperatūra kyla daug sparčiau nei per ankstesnius šimtmečius ir netgi tūkstantmečius ir šiuo metu ji jau yra pakilusi daugiau nei 1 °C.
Lietuvoje temperatūra kilti pradėjo dviem dešimtmečiais vėliau. Klimatologų teigimu, mūsų šalyje ryškesnė klimato kaita pastebima nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio. Nuo to laiko Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Lietuvoje labiausiai pakilo žiemos mėnesių oro temperatūra, o pasikeitimai šiltuoju metų laikotarpiu ir rudens sezonu yra ne tokie ryškūs.
„Lietuvoje daugiausia atšilo žiemos. Palyginti su XVII–XIX a., žiemos sezonas Lietuvoje yra šiltesnis maždaug 2–2,5 °C (temperatūra pakilo nuo -6 °C iki -3,2 °C). Kyla ir pavasario sezono temperatūra – ji taip pat padidėjo apie 2 °C. Vasarų vidutinė temperatūra ilgą laiką keitėsi nežymiai, bet nuo XX a. pabaigos temperatūros kreivės ėmė sparčiai kilti ir dabar ji aukštesnė 1,4 °C. Lėčiausiai šilo rudens sezonas (0,3–0,4 °C per šimtmetį)“,– temperatūrų pokyčius vardija prof. A.Bukantis.
Mokslininko teigimu, kardinalūs klimato kaitos pokyčiai Lietuvoje vyksta pastaruosius 30 metų. XX a. metinė vidutinė temperatūra Vilniuje buvo apie 5,5–6 °C, o per pastaruosius tris dešimtmečius ji 6 kartus buvo pakilusi iki 7 °C ir perkopusi 8 °C ribą. 2019 metai buvo patys šilčiausi per visą 250 metų meteorologinių matavimų istoriją ‒ vidutinė metų oro temperatūra pasiekė 8,8 °C.
„Galima sakyti, kad mes viena koja įžengėme į kitą klimato juostą, kuri yra truputį piečiau nuo Lietuvos – tokia temperatūra būdinga Pietų Lenkijos, Čekijos regionui“, – sako klimato svyravimų tyrėjas.
Netgi esama preliminarių duomenų, kad gali atsirasti geresnės sąlygos tropiniams ciklonams vystytis. Jie didžiausią pavojų kelia tropikų zonai, bet klimatologai pastebi, kad šie ciklonai pradeda veržtis ir į vidutines platumas. O tokių anomalijų kaip karščio bangos, sausros, audros ir potvyniai dažnumas yra išaugęs ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
„Jei suskaičiuotume sausrų dažnumą Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų, pamatytume, kad jos kartojasi vidutiniškai kas antrus metus. Tai yra visiška anomalija, nes penkias sausras mes anksčiau patirdavome per 100 metų“, – priduria profesorius.
Daugėja ekstremalių reiškinių
Kaip pabrėžia prof. A. Bukantis, temperatūros kilimas yra tarsi katalizatorius, kuris skatina ir provokuoja kitų pavojingų procesų vyksmą pasaulyje.
„Klimato kaita tikrai nėra vien tiktai oro temperatūros pasikeitimas. Kyla ne tik ji. Jau dabar yra gerokai sušilęs ir pasaulinis vandenynas, netgi skaičiuojama, kad dviejų kilometrų paviršiniame sluoksnyje jau yra įvykę reikšmingų pokyčių. Šiaurės ir Pietų Atlanto vandenynų regione temperatūra vietomis yra pakilusi apie 1,5 °C“, – teigia prof. A.Bukantis.
Kaip aiškina klimatologijos ekspertas, sušilęs vandenynas plečiasi, didėja jo tūris, o į vandenyno vandenis papildomai pritekėję tirpstančių ledynų vandenys dar labiau kelia vandenyno lygį. Dėl šių priežasčių visame pasaulyje labai smarkiai išaugo ekstremalių klimato reiškinių ir orų anomalijų skaičius, padidėjo jų intensyvumas ir pailgėjo jų trukmė. Be to, šie ekstremalūs klimato reiškiniai ir orų anomalijos pradėjo reikštis netipiškais sezonais.
„Europoje dabar dažnai užfiksuojami viesulai, kurie neįprastai prasideda nuo balandžio mėnesio ir tęsiasi iki pat rugsėjo mėnesio, nors anksčiau šis reiškinys buvo laikomas vasaros atributu. Vyksta ir hidrometeorologinės anomalijos – šilta atmosfera išlaiko labai daug drėgmės ir gali suformuoti labai intensyvias liūtis, jos sukelia poplūdžius, potvynius ir nuošliaužas“, – sako prof. A.Bukantis.
Kils grėsmė tarptautiniam saugumui
Prof. E.Rimkaus teigimu, didžiausi pavojai, susiję su spartėjančia klimato kaita, labiausiai atsispindės ir socialiniuose procesuose. Jo manymu, pats baisiausias dalykas, kuris gali nutikti dėl klimato pokyčių pasaulyje, yra tarptautinio saugumo sutrikdymas.
„Dėl dažnesnių ekstremalių klimato reiškinių tam tikrose labai tankiai apgyvendintose teritorijose pasidarys neįmanoma išgyventi. Todėl žmonės, kurie gyvena ekstremalių klimato sąlygų aplinkoje, dėl dažnėjančių sausrų ar potvynių, dėl dirvožemio degradacijos negalės vykdyti žemės ūkio veiklos, o nebegalėdami ten išgyventi emigruos. Dėl to atsiras socialinė įtampa tarp valstybių. Padidėjusi emigracija padidins ir terorizmo grėsmę“, – mano mokslininkas.
Kitas dalykas, kurį lems klimato pokyčiai, bus gamtinės aplinkos degradacija. Dėl klimato kaitos vyksta labai dideli pokyčiai ekosistemose. Keičiantis klimatui, bioįvairovė smarkiai skurdėja ir tam tikros ekosistemos dalys gali labai greitai nunykti, o naujos nespės susiformuoti taip greitai.
Ir dar vienas dalykas, kurį, pasak, prof. E.Rimkaus, klimato pokyčiai neišvengiamai paveiks – tai žmonių sveikata. „Esame pripratę ir prisitaikę gyventi vienokio klimato sąlygomis, kartais net nepastebime tų pokyčių, bet poveikis gyventojams yra gana stiprus. Jis gali būti ir tiesioginis, tarkime, daugiau žmonių ir rimčiau nukenčia dėl padidėjusio karščio ir šalčio bangų poveikio.“
Be to, globaliu mastu sparčiau plinta užkrečiamosios ligos, kurios anksčiau nebuvo būdingos mūsų platumoms, bet pas mus jos greitai gali tapti visiškai įprastos.
Prognozės pesimistinės
Šiuo metu egzistuoja penki klimato kaitos scenarijai, parengti 2016 m. Juose numatoma, kaip per 100 metų gali vystytis žmonija ir kaip priklausomai nuo to keisis klimatas.
„Pavyzdžiui, optimistiniu atveju per artimiausius 80 metų globali oro temperatūra galėtų pakilti vos 1,5 °C, o jeigu elgsimės netinkamai – nereaguosime į tuos signalus, kuriuos mums siunčia klimato sistema, temperatūra gali išaugti 5 ar net daugiau laipsnių ir tai jau būtų pats blogiausias scenarijus“, – įsitikinęs prof. E.Rimkus.
Jeigu atšilimas bus didesnis, prognozuojamos alinančios sausros, ekstremalūs karščiai ir potvyniai. Šalia – ir skurdas dėl žemės ūkio veiklai nepalankaus klimato.
Jei globali temperatūra iki XXI a. pabaigos pakiltų 6 laipsnius, mokslininkų manymu, Lietuvai kaip valstybei iškiltų didžiulė grėsmė: „Jeigu teritorijose, kuriose dabar gyvena keli šimtai milijonų ar net milijardai gyventojų, gyvenimo sąlygos labai pablogėtų, tai tokioms valstybėms kaip Lietuva būtų ypač sunku. Ne dėl to, kad pas mus sąlygos taptų tokios, kokiomis būtų neįmanoma išgyventi, bet dėl to, kad poveikio iš išorės lietuvių tauta neatlaikytų. Tai būtų katastrofa.“
Būtina mažinti šiltnamio dujų išmetimą
Susirūpinimas klimato kaita tarptautinį lygmenį įgavo jau 1992 m., kai Rio de Žaneire buvo pasirašyta Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, kuria siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis atmosferoje būtų stabilizuotas ir nesiektų klimato kaitą sukeliančio lygio. Vėliau atsirado specialūs papildomi susitarimai (Kioto, Paryžiaus), kurie įstatymiškai įteisino kai kuriuos su klimato kaitos lėtinimu susijusius uždavinius. Pagrindinis nuo 2020 m. pradedamo įgyvendinti Paryžiaus susitarimo uždavinys – pasiekti, kad iki XXI a. pabaigos globali temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Biologai yra paskaičiavę, kad visas augalijos ir gyvūnijos pasaulis (net ir žmogaus ūkis) dar galėtų prisitaikyti prie 2 °C atšilimo su vidutinio masto nuostoliais, t. y. sugebėtų imtis adekvačių prisitaikymo priemonių“, – paaiškina prof. E.Rimkus.
Tiesa, vieną laipsnį mes jau esame išeikvoję, nes globali temperatūra jau dabar yra pakilusi 1 °C. Todėl tikslas per likusius 80 metų neviršyti vieno laipsnio globalios temperatūros kilimo atrodo labai ambicingas ir kiek nerealus.
Anot profesoriaus, norėdami pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus per dvidešimt metų turėtume visiškai neišmesti į atmosferą šiltnamio dujų. Per 100 metų galėtume išmesti nuo 600 iki 1100 gigatonų anglies dioksido, o jo yra išmetama apie 40 gigatonų per metus.
„Mums jau seniai reikėjo šį išmetimą pristabdyti ir pasukti atgal, bet kasmet jį didiname. 2018 m. jis kilo daugiau nei 2 proc., o 2019 m. – dar beveik 1 proc.“, – sako prof. E.Rimkus.
Europa imasi lyderystės
Europa išsikėlė principingą tikslą – tapti pirmuoju žemynu, kuriame ekonomika bus neutrali klimato atžvilgiu. Kad taip įvyktų, iki 2030 m. turi būti sumažintas išmetamo anglies dioksido kiekis ir išmestas anglies dioksidas turi būti šalinamas iš atmosferos.
„Tai nereiškia, kad mes visiškai neišmesime anglies dioksido, tiesiog išmestas jis turės būti daugiau pašalinamas ir absorbuojamas“, – patikslina prof. A. Bukantis.
Todėl vienintelė išeitis, norint pasiekti mažesnę taršą Europoje, yra pradėti dar daugiau investuoti į naujų technologijų kūrimą. Pavyzdžiui, branduolinei energijai išgauti pasaulio mokslininkai siūlo ne vieną švaresnę ir saugesnę alternatyvą. Tačiau pasaulyje kol kas vyrauja naftos ir kito iškastinio kuro ekonominiai lobistiniai interesai ir tai pakeisti nėra lengva.
Prof. E.Rimkaus teigimu, pasauliui visai nereikia atsisakyti atominės energetikos. Bet vietoj taršaus urano ir plutonio (kuris dar panaudojamas ir branduolinių ginklų gamyboje) branduolinei energijai išgauti galima būtų naudoti torį, kuris duoda tą patį energijos kiekį kaip ir uranas, bet yra mažiau taršus, saugesnis ir netinkamas branduolinių ginklų gamybai.
Dar viena labai moderni, efektyvi ir visai netarši (beatliekė) branduolinės energijos generavimo forma, pasak prof. A.Bukančio, galėtų būti vandenilio atomų sintezės energijos naudojimas, tačiau kol kas taip išgauti termobranduolinę energiją yra labai sudėtinga.
Postūmis mokslo pažangai
Ypač reikšmingas būtų didesnis proveržis naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir kaupiant pagamintą energiją. Visos saulės ir vėjo energijos panaudojimas šiuo metu yra momentinis, mes jos nesugebame sukaupti net keletui dienų.
„Amerikiečių mokslininkai jau yra sukūrę naujas, vadinamąsias sieros akumuliatorių baterijas, kurios saulės ir vėjo generuojamą energiją galės kaupti net iki trijų mėnesių. Jei pavyktų pereiti į masinę tokių baterijų gamybą, tai būtų didžiulis žingsnis į priekį, kuris leistų išspręsti vėjo ir saulės energijos netolygumo problemą“, – teigia prof. A.Bukantis.
Grafenas (iš anglies sukurta medžiaga), kuris yra stipresnis už metalą, ir bioplastikas galėtų visiškai pakeisti metalą ir taršesnį plastiką.
„Pripažįstama, kad klimato kaitos uždaviniai skatina ir mokslo bei naujų technologijų proveržį. Kas taps lyderiu kuriant neutraliąją ekonomiką, tas taps ir naujųjų technologijų lyderiu“, – mano prof. A.Bukantis.
Tačiau kol kas Europa, labai daug kalbėdama apie klimato kaitos stabdymą, į atsinaujinančius šaltinius investuoja per mažai – šioje srityje ji atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir dar daugiau nuo Kinijos. „Ateityje Europa turėtų imti iš jų pavyzdį, nes pasiekus klimato kaitos kritinę ribą ekonomika neabejotinai turės persitvarkyti. Jei mes vėluosime ir vilksimės gale, už tai susimokėsime, o galėtume uždirbti“, – sako prof. E. Rimkus.
Lietuvos privalumai
Lietuva turi savų privalumų kovojant su klimato kaita ir dėl to galėtų greičiau ir lengviau persiorientuoti į alternatyvius energijos šaltinius.
„Mūsų šalis yra tiesiogiai nepriklausoma nuo fosilinio kuro (naftos, akmens anglies, gamtinių dujų). Todėl ji gali būti lankstesnė negu kitos šalys (pvz., Lenkija, kuri turi daug anglies). Be to, Lietuvoje yra daug darbo jėgos, kuri gali ekonomiką daryti kitokią, mes galime naudoti modernias technologijas“, – tvirtina prof. E.Rimkus.
Prof. A.Bukančio teigimu, Lietuva pademonstravo labai gerus rezultatus naudodama alternatyvius energijos šaltinius. Pagal saulės ir vėjo energijos panaudojimą ji yra tarp lyderių Europoje. Iš alternatyvių energijos šaltinių mūsų šalis generuoja daugiau nei 20 proc. elektros energijos.
„Planuojama ties tuo nesustoti. 2029 m. ketinama įkurti vėjo jėgainių parką Baltijos jūros šelfo zonoje. Šio parko generuojama energija galėtų aprūpinti visą Klaipėdos regioną“, – tikisi mokslininkas.
Tačiau prie klimato kaitos lėtinimo, situacijos stabilizavimo labai paprastai galime prisidėti ir kiekvienas iš mūsų – išmesti mažiau atliekų, sunaudoti mažiau energijos, rūšiuoti atliekas, pasodinti medį, bent kartą per savaitę iš automobilio persėsti į viešąjį transportą.
„Dėl klimato kaitos mums nereikėtų atsisakyti to, ką naudojame savo įprastiniame, kasdieniame gyvenime, bet tai, ką turime, reikia naudoti efektyviau ir atsakingiau“, – priduria prof. A.Bukantis.
