Gali būti, kad „New Horizons“ pakeis mūsų supratimą apie šią nykštukinę planetą (planetos titulą Plutonas prarado 2006 metais, nes pasirodė, kad jis mažesnis už kai kurių planetų palydovus) taip, kaip „Mariner 4“, kuris praskriejo pro Marsą 1965 metų liepos mėnesį: daugelis žmonių manė, kad Raudonoji planeta yra gyvybei tinkamas pasaulis, su augmenija ir kanalais, gal būt net dirbtinės kilmės, pilnais vandens. Tačiau „Mariner 4“ atskleidė šios planetos dykumų grožį.
Plutonas yra beveik visiškai nežinomas pasaulis. Ši planeta yra taip toli, kad net Hablo (Hubble) kosminis teleskopas sunkiai ją įžiūri.
„New Horizons“ ir „Mariner 4“ misijas skirs lygiai 50 metų, ir visai gali būti, kad pastaroji mokslininkus lygiai taip pat nustebins.
Plutonas yra beveik visiškai nežinomas pasaulis. Ši planeta yra taip toli, kad net Hablo (Hubble) kosminis teleskopas sunkiai ją įžiūri. Geriausios nuotraukos parodė, kad Plutonas yra gana tikslios sferos formos ir turi rausvą atspalvį. Šio atspalvio kitimas leidžia teigti, kad planetos paviršius yra dinamiškas, tačiau kas jame vyksta – nežinoma.
Tačiau jau 2015 metų balandžio pabaigoje „New Horizons“ priartės prie planetos, o dar po mėnesio – paskris 10 tūkstančių kilometrų atstumu nuo jos paviršiaus. Jei „New Horizons“ tokiu atstumu skristų virš Žemės, jo darytose nuotraukose būtų galima išskirti atskirus pastatus.
Skrydis taip arti Plutono gali būti rizikingas - ši planeta turi penkis žinomus palydovus: Charoną, Hidrą, Niktę, Cerberį ir Stiksą, o skaitmeniniai modeliai rodo, kad meteoroidai, bombarduojantys šiuos palydovus, gali išmesti nuolaužas į orbitą aplink Plutoną, kurios gali kelti pavojų zondui iš Žemės.
Niekas tiksliai nežino, ką pavyks rasti „New Horizons“, tačiau gali būti, kad pavyks aptikti planetos žiedus, o paviršiuje – geizerių ar net ežerų.
