Žinutę išsiųsti paragino Nežemiškos gyvybės paieškos institutas (Search for Extra Terrestrial Intelligence – SETI)) Amerikos mokslo pažangos susitikime San Chosė mieste (Kalifornija).
Tačiau kiti mokslininkai ragino susilaikyti teigdami, kad pranešti apie save gali būti pavojinga.
Vienas svarbiausių klausimų, kurį mokslininkai turi aptarti – ar ateiviams nusiųstas signalas gali nulemti žmonijos galą.
SETI instituto mokslininkai ieškojo nežemiškos gyvybės signalų daugiau nei 30 metų, tačiau iki šiol jiems nepavyko gauti jokių žinių.
„Kai kurie iš mūsų institute yra susidomėję aktyvia paieška ir nori ne tik klausytis, bet ir ką nors transliuoti šalia esančioms žvaigždėms, nes jeigu kažkas šalia jų yra, mes galime gauti atsakymą“, – sakė SETHI direktorius Sethas Shostakas.
„Daugelis žmonių prieštarauja aktyviai paieškai, nes tai gali būti pavojinga. Tai tas pats, kas rėkti džiunglėse. Jūs nežinote, ką ten rasite“, – susitikime kalbėjo jis.
Vyriausieji astronomai, antropologai ir socialiniai mokslininkai greitai susitiks simpoziume, kad nutartų, kaip nežemiškos gyvybės paieškos planus nušviesti visuomenei ir politikams
Vienas svarbiausių klausimų, kurį mokslininkai turi aptarti – ar ateiviams nusiųstas signalas gali nulemti žmonijos galą.
„Nesuprantu, kodėl ateivių pasaulis galėtų norėti mus sunaikinti, – BBC sakė S.Shostakas. – Be to, mes jau70 metų jiems pranešame, kad čia esame. Tai nėra labai įdomios žinutės, tačiau ankstyvosios TV transliacijos, ankstyvasis radijas, radarai iš Antrojo Pasaulinio karo – visa tai jau nutekėjo iš Žemės“, – sakė mokslininkas.
Pasak jo, kiekviena civilizacija, kuri galėtų sunaikini mūsų planetą, jau seniausiai galėjo tai padaryti.
Jo argumentai nėra visiškai įtikinami. Tačiau taip pat įtikinami nėra ir susitikime kalbėjusio jam oponavusio mokslinės fantastikos rašytojo Davido Brino argumentai.
„Istorikai jums pasakys, kad pirmieji kontaktai tarp industrinių civilizacijų ir vietinių žmonių nepraėjo gerai“, – argumentavo D.Brinas.
Esą tie, kas ragina SETI aktyviai vykdyti paieškas, „kursto žmones išsiųsti žinutę be detalios diskusijos, koks gali būti tokio žingsnio kultūrinis poveikis“.
Dar vienas svarbus diskusijoje keltas klausimas – kokią žinutę apie save turėtume nusiųsti? Daugelis susitikimo dalyvių mano, kad reikėtų į krūvą surinkti žmoniją reprezentuojančius darbus – žinutė turėtų būti tarsi ėjimas į pirmąjį darbo pokalbį arba pirmąjį pasimatymą.
S.Shostakas nesutinka. Jo nuomone, vienintelis būdas laimėti prieš ateivius yra būti savimi.
„Manau, kad turėtume nusiųsti internetą – nusiųsti jį visą, nes jei nusiųsite daug informacijos, tuomet yra nedidelė tikimybė, kad jie ją visą iššifruos“, – sakė S.Shostakas.
