Šiam tikslui centras Jorkšyre, 1 kilometro gylyje po žeme, įkūrė ir specialią laboratoriją, kurioje bus tiriama kaip įvairios mums pažįstamos gyvybės formos sugeba išgyventi itin atšiauriomis sąlygomis bei nustatyti ar esama tam tikrų rodiklių, rodančių kad jos galėtų išgyventi ir kitose planetose, pavyzdžiui Marse.
Vienas iš šią laboratoriją padėjusių įrengti žmonių yra Edinburgo universiteto doktorantas Samuelis Payleris. Pasak jo, Marso paviršius yra visiškai netinkamas gyventi – jame itin šalta, vyksta įvairūs cheminiai procesai, nepalankūs gyvybės atsiradimui ir vystymuisi. Marso gelmėse sąlygos yra, palyginti, palankesnės, dėl ko manoma, kad kaip tik ten esama tam tikrų gyvybės formų.
Astrobiologijos mokslas siekia atsakyti į klausimą ar Žemės planeta dėl joje egzistuojančios gyvybės yra išskirtinė ir visiškai unikali, ar vis dėlto esama panašių dangaus kūnų. Įkurtojo centro vadovas profesorius Charlesas Cockellas teigia, kad jame vykdoma moksline veikla nebus ateivių medžioklė, o viso labo nežemiškų mikroorganizmų paieška, kuri yra visiškai nesėkminga. „Mums kol kas nepavyko aptikti nė menkiausio mikroorganizmo, ne vienos bakterijos už Žemės ribų“.
Jungtinės Karalystės astrobiologijos centro atidarymas sukėlė diskusijas tarp mokslininkų. Tarp jų yra manančių, kad nežemiškos gyvybės paieškos turėtų būti vykdomos platesniu mastu, kur kas daugiau dėmesio skiriant kai kuriems Jupiterio ir Saturno palydovams, rašoma Telegraph.co.uk.
Vienas iš tokių mokslininkų yra dr. Roberto Papalardo, kuris neseniai transliuotoje „BBC Radio 4“ radijo stoties laidoje išreiškė susirūpinimą dėl NASA atidėtos misijos paleisti kosminį aparatą vieno iš Jupiterio palydovų (Europos) link. Pastarojo užduotis būtų ištirti ar Europa pasižymi sąlygomis tinkamomis gyvybei. Misija atidėta buvo dėl Marso tyrinėjimų.
