DNR molekulė yra labai didelė – visų DNR molekulių ilgis žmogaus organizme yra keli šimtai metrų, komentuodamas Nobelio chemijos premijos laureatų darbą pastebi E. Butkus. „Šie mokslininkai atliko gana fundamentalius DNR molekulių tyrimus, kurie ir davė praktinį rezultatą. Tačiau pati pradžia buvo tokie tyrimai, kuriais tiesiog aiškintasi, kaip užtaisomos arba pataisomos DNR molekulių pažaidos, atsirandančios dėl įvairių išorinių veiksnių“, – pastebi E. Butkus.
Mokslininkai atliko fundamentalius DNR molekulių tyrimus, kurie ir davė praktinį rezultatą.
Jo žodžiais, pirmiausia reikia turėti mokslinių metodų, kurie leistų aptikti, kas yra pažeista, kas kinta, kodėl, pavyzdžiui, DNR molekulė gali mutuoti, kaip dėl tų pažaidų atsiranda įvairios ligos ir kaip tas pažaidas pataisyti. O tada jau galimas kitas žingsnis – tuos principus taikyti medicininėje praktikoje.
„Šie mokslininkai nagrinėjo, kaip įvairūs faktoriai veikia DNR molekules. Pavyzdžiui, visi žinome, kad Saulė skleidžia ultravioletinius spindulius, todėl nederėtų joje ilgai būti, nes tai gali sukelti DNR molekulių pažaidą“, – kalba E. Butkus.
Paklaustas, ar šie mokslininkų atradimai jau pritaikomi praktikoje, gydant įvairius vėžinius susirgimus arba taikant naujus metodus, VU profesorius sako, kad tai iš tikrųjų yra galutinis ir svarbiausias biochemikų, genetikų, biotechnologų tikslas. Tačiau, pabrėžia jis, reikia atsiminti, kad tai labai ilgi procesai, vykstantys tikrai ne keletą metų: „Šie mokslininkai jau gana solidaus amžiaus, jie savo tyrimus pradėjo praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje. O vien tik molekulinių mechanizmų išsiaiškinimas yra be galo ilgas procesas.“
Kaip aiškina E. Butkus, kai kurios vėžio rūšys jau atpažįstamos arba žinoma, kas ligą sukelia, be to, jau rasta įvairių vėžio žymenų. Deja, neslepia mokslininkas, šių žymenų rasta dar nedaug – pavyzdžiui, plaučių vėžio žymens kraujyje nerandama.
„Kitais vėžio atvejais galima atrasti tam tikrų organinių medžiagų, biomolekulių, kurias išskiria sergantis organizmas, ir spręsti, kad vystosi koks nors piktybinis susirgimas. Tarkim, žinomas prostatos ir kitų susirgimų žymuo, bet dar negalima sakyti, kad apskritai visi“, – teigia E. Butkus.
Vis dėlto, pabrėžia jis, atrastas principas bus panaudotas, nes jau galima pamatyti DNR molekulės pokyčius ir juos pataisyti, o tokiu atveju galima tikėtis ir terapinio pritaikymo – kaip pataisyti tai, kas dėl įvairių mutacijų yra pažeista.
