Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją. Pusė jos atiteks 62-ejų D. Bakeriui, Vašingtono universiteto Siatle profesoriui, o kitą pusę pasidalys 48-erių D. Hassabi ir 1985 metais gimęs J. M. Jumperis, dirbantys JK įsikūrusioje „Google“ dirbtinio intelekto tyrimo ir taikymo bendrovėje „DeepMind“.
Švedijos karališkoji mokslų akademija šiuos mokslininkus vadina žmonėmis, „įveikusiais nuostabios baltymų struktūros kodą“.
„Davidui Bakeriui pavyko beveik neįmanomas dalykas – sukurti visiškai naujų rūšių baltymus. Demisas Hassabi ir Johnas Jumperis sukūrė dirbtinio intelekto modelį, skirtą 50 metų senumo problemai spręsti – sudėtingoms baltymų struktūroms nuspėti“, – sakoma pranešime žiniasklaidai.
Jame priduriama, kad šie atradimai turi didžiulį potencialą.
„Gyvybės įvairovė liudija, kad baltymai yra nuostabūs cheminiai įrankiai. Jie valdo ir skatina visas chemines reakcijas, kurios kartu yra gyvybės pagrindas. Baltymai taip pat veikia kaip hormonai, signalinės medžiagos, antikūnai ir įvairių audinių sudedamosios dalys“, – sakoma pranešime.
„Vienas iš šiais metais pripažintų atradimų yra susijęs su įspūdingų baltymų konstravimu. Kitas susijęs su 50 metų senumo svajonės įgyvendinimu: baltymų struktūros numatymu iš jų aminorūgščių sekų. Abu šie atradimai atveria plačias galimybes“, – sakė Nobelio chemijos komiteto pirmininkas Heineris Linke (Heineris Linkė).
D. Bakeris žurnalistams sakė, kad šis trečiadienis jam buvo „unikali, ypatinga diena“.
„Miegojau, kai suskambo telefonas, atsiliepiau ir išgirdau pranešimą“, – po to, kai Stokholme buvo paskelbta, kam atiteko chemijos premija, telefonu teigė D. Bakeris.
Mokslininkas pažymėjo, kad jį labai džiugina „visi būdai, kuriais baltymų dizainas dabar gali padaryti pasaulį geresnį“, ir paminėjo tokias sritis kaip sveikata, medicina, technologijos ir tvarumas.
D. Hassabi ir J. M. Jumperis buvo minimi kaip vieni iš pretendentų į šių metų Nobelio premiją už darbą, susijusį su dirbtinio intelekto modeliu „Alphafold“.
Be to, pernai jiems buvo įteikta prestižinė Laskerio premija.
Praeitais metais Nobelio chemijos premija paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui I. Jekimovui už kvantinių taškų atradimą ir sintezę.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Victorui Ambrosui (Viktorui Ambrozui) ir Gary Ruvkunui (Gariui Ravkanui) už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV mokslininkas Johnas J. Hopfieldas (Džonas Dž. Hopfildas) ir Geoffrey E. Hintonas (Džefris E. Hintonas) iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
