Švedijos karališkoji mokslų akademija nurodė, kad šis atradimas buvo padarytas tik prieš 20 metų, „tačiau jis jau padėjo sukurti baltą šviesą visiškai nauju būdu visų mūsų naudai“.
85 metų I.Akasaki yra Meidzo universiteto profesorius ir Nogojos universiteto profesorius emeritas. 54 metų H.Amano taip pat profesoriauja Nagojos universitete, o 60-metis Sh.Nakamura šiuo metu dirba profesoriumi Kalifornijos universitete Santa Barbaroje.
Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius.
Mėlynos šviesos LED, kurie kartu su gerokai anksčiau išrastais raudonos ir žalios šviesos diodais gali išgauti baltą šviesą, sukurti buvo mėginama ištisus dešimtmečius.
Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius.
Tačiau tai pavyko tik šiems mokslininkams, išradusiems technologijas, leidžiančias išauginti ypatingos struktūros galio nitrido kristalus ir pagaminti iš jų puslaidininkius, nurodė Nobelio komitetas.
„Maždaug ketvirtadalis pasaulyje suvartojamos elektros energijos panaudojama apšvietimui, todėl LED prisideda tausojant Žemės išteklius“, – pabrėžė komitetas.
Kalifornijoje gyvenančiam Sh.Nakamurai Nobelio komiteto atstovas telefonu paskambino vidury nakties, kad jis galėtų duoti interviu žurnalistams Stokholme. Nors ryšys smarkia trūkinėjo, mokslininkas sakė, kad jaučiasi nuostabiai ir negali patikėti šia žinia.
Savo ruožtu I.Akasaki per nacionalinės televizijos transliuotą spaudos konferenciją pripažino dažnai girdėdavęs kalbas, jog jo tyrimai neduos vaisių XX šimtmetyje. „Tačiau man niekada taip neatrodė, – sakė jis. – Tiesiog dariau tai, ką norėjau daryti.“
Laureatai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (apie 3,04 mln. litų) Nobelio premijos piniginę dalį.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą.
Tradiciškai Nobelio premija šiems trims mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
