R.Penrose'as genialiais matematiniais metodais įrodė, kad juodosios skylės yra tiesioginė Alberto Einsteino Bendrosios reliatyvumo teorijos pasekmė. Pats A.Einsteinas netikėjo, kad juodosios skylės – objektai, kurie yra tokie masyvūs, kad į patekus į jų traukos lauką negali ištrūkti niekas, net šviesa.
1965 metais, praėjus dešimtmečiui po A.Einsteino mirties, R.Penrose'as įrodė, kad juodosios skylės iš tiesų gali susiformuoti ir detaliai jas aprašė. Iš esmės juodosios skylės slepia singuliariumą – vieną tašką – kuriame liaujasi galioję visi žinomi gamtos dėsniai. Klasikinis R.Penrose'o darbą aprašantis straipsnis iki šiol vertinamas kaip vienas svarbiausių indėlių į Bendrąją reliatyvumo teoriją po paties A.Einsteino darbų.
Reinhardas Genzelis ir Andrea Ghez atskirai vadovavo astronomų grupėms, kurios nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios visą savo dėmesį sutelkė į galaktikos regioną vadinamą Šaulio A* ir esantį pačiame mūsų galaktikos centre.
Šie du mokslininkai itin tiksliai nustatė galaktikos centrui artimiausių ir ryškiausių žvaigždžių orbitas. Abiejų grupių matavimai pateikė panašias išvadas – kažkur turi būti ekstremaliai masyvus nematomas objektas, kuris traukia žvaigždes prie savęs ir verčia jas suktis neįtikėtinu greičiu. Regione, kuris yra ne ką didesnis už Saulės sistemą, turėtų būti susikoncentravusi maždaug milijono Saulių masė.
Naudojantis galingiausiais pasaulio teleskopais, R.Genzelis ir A.Ghez sukūrė metodus, kurie leido pažvelgti kiaurai per milžiniškus tarpžvaigždinių dulkių ir dujų debesis iki pat Paukščių Tako centro. Išplėsdami technologijų galimybių ribas jie sukūrė naujus metodus, kurie kompensavo Žemės atmosferos lemiamus gaunamo vaizdo iškraipymus ir sukūrė unikalius instrumentus bei skyrė savo gyvenimus ilgalaikiams kosmoso stebėjimams. Jų naujoviški darbai mums suteikė pačius įtikinamiausius įrodymus, kad Paukščių Tako centre tūno supermasyvi juodoji skylė.
A.Ghez yra tik ketvirta Nobelio fizikos premiją gavusi moteris nuo 1901 metų, kai buvo išdalytos pirmosios Nobelio premijos.
2019 metų balandį astronomai pademonstravo pirmąją juodosios skylės nuotrauką.
R. Genzelis bendradarbiauja su Garchinge prie Miuncheno įsikūrusiame Maxo Plancko (Makso Planko) nežemiškos fizikos institute, taip pat su Kalifornijos universitetu.
A. Ghez yra Kalifornijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorė.
Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).
Pernai pusė Nobelio fizikos premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui, o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui ir šveicarų astronomui Didier Queloz.
Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją.
Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui ir Charlesui M. Rice'ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui.
Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.
Trečiadienį bus paskelbta, kam atiteks Nobelio chemijos premija.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.
