74 metų tyrėjas, pelnęs prestižinį apdovanojimą kartu su savo buvusiais studentais – norvegais sutuoktiniais Edvardu ir May-Britt Moseriais – stengėsi įtikinti JAV prezidentą Baracką Obamą, kad tokie tyrimai svarbūs ieškant vaistų nuo smegenų ligų.
Atlikdamas bandymus su žiurkėmis 1971 metais, jis atrado specifines ląsteles smegenų srityje, vadinamoje hipokampu, kurios buvo sužadinamos kaskart, kai gyvūnas atsidurdavo tam tikroje vietoje. Trimis dešimtmečiais vėliau, 2005-aisiais, Moseriai atrado „koordinačių ląsteles“, apdorojančias erdvinę informaciją.
Pasak mokslininko, dar esama ląstelių, įsimenančių kryptį ir orientacinius žymenis.
„Lygiai tokiu pačiu būdu, kaip GPS (Pasaulinė vietos nustatymo sistema) leidžia jums susiorientuoti vietovėje ir netgi ant Žemės paviršiaus ir rasti kelią į norimą vietą, tos ląstelės veikia smegenyse, – aiškino J.O'Keefe'as. – Jos pasako, kur esate ir kur norite atsidurti.“
Pasak mokslininko, dar esama ląstelių, įsimenančių kryptį ir orientacinius žymenis.
J.O'Keefe'ui, kuris yra Londono universitetinio koledžo neuromokslų profesorius, tereikia išeiti iš savo pastato, kad įsitikintų, kaip jo atrasta sistema veikia tikrovėje.
„Žinome, kad ši smegenų dalis vienų žmonių naudojama veiksmingiau negu kitų“, – sakė Niujorke gimęs mokslininkas.
„Vieni iš geriausių navigatorių pasaulyje yra Londono taksi automobilių vairuotojai. Jie turi įsiminti 25 tūkst. gatvių ir kaip nuvažiuoti iš vienos į kitą, – pridūrė jis. – Jų hipokampas didesnis negu kitų žmonių, ir ta hipokampo sritis juo didesnė, juo ilgiau jie dirba taksistais. Taigi žmogaus, kuris vairavo taksi 25 metus, ta smegenų dalis yra didesnė.“
J.O'Keefe'as teigė, kad visą jo karjerą lėmė paprasčiausias smalsumas.
„Iš tiesų tai galima pastebėti tarp konkrečių žmonių“, – sakė J.O'Keefe'as.
Mokslininkas pridūrė vis dar esantis sukrėstas, kad pelnė šį apdovanojimą, apie kurį sužinojo dirbdamas namuose.
„Geriau ir negali būti. Kita vertus, nuo šio momento viskas risis tik žemyn!“ – juokavo jis.
J.O'Keefe'as gaus pusę Nobelio premijos piniginės dalies – 4 mln. Švedijos kronų (1,52 mln. litų). Jis sakė veikiausiai skirsiantis tuos pinigus mokslo paramos projektams.
J.O'Keefe'as teigė, kad visą jo karjerą lėmė paprasčiausias smalsumas.
„Noriu žinoti, kaip veikia protas“, – sakė jis.
