Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia: kai pradėsime mažiau važinėti automobiliais, išvysime tikrąjį globalinio atšilimo veidą, bet jau bus per vėlu

1984 metais Nobelio fizikos premiją gavęs Carlo Rubbia sako, kad globalinis atšilimas yra žymiai didesnė problema, nei daugelis žmonių suvokia.
Linfeno vaizdai
Linfeno mietas, esantis Kinijoje, laikomas vienu užterščiausių pasaulio miestų. / „Scanpix“ nuotr.

„Mano skleidžiama žinia yra labai paprasta – situacija yra daug blogesnė, nei kiekvienas mano“, – naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė fizikas.

Nobelio premijos laureato teigimu, eiliniai žmonės nesuvokia klimato kaitos padarinių, nes per praėjusius dešimt metų temperatūra iš esmės nedidėjo ir tai privertė žmones jausti, kad globalinis atšilimas yra išgalvotas.

Iš tikrųjų vienu metu egzistuoja du reiškiniai: globalinis atšilimas, kuris priverčia temperatūrą kilti, ir aerozolio efektas, kurio metu oras tampa mažiau skaidresnis ir temperatūra pradeda kristi.

Wikimedia.org/JAV Energetikos departamento nuotr./Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia
Wikimedia.org/JAV Energetikos departamento nuotr./Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia

„Šiems reiškiniams egzistuojant mes turime nestabilią pusiausvyrą. Vienoje pusėje – globalinis atšilimas, kurio mes mes nematome, nes dėl taršos kilęs aerozolis virsta dulkėmis ir prislopina temperatūros kilimą“, – sako C.Rubbia.

CO2 emisijos didėja

Fizikas sako, kad kai tik mes pradėsime mažiau važinėti automobiliais arba naudosimės tais, kurie yra ekologiškesni, tuomet išvysime tikrą globalinį atšilimą, tačiau bus per vėlu.

Šiuo metu Žemės temperatūra yra apytiksliai 0,75 laipsniais pagal Celsijų aukštesnė nei buvo praeityje. Tačiau manoma, kad tikroji temperatūra turėtų būti pakilusi bent 3 laipsniais, nes tikrasis temperatūros kilimas yra pristabdomas kitų reiškinių, rašo „Xinhua“.

C.Rubbia taip pat nerimauja dėl anglies naudojimo tendencijų. Šiuo metu anglis dažniausiai naudojama kaip pirminis energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Vokietija ir kitos Europos valstybės didina anglių vartojimą, kad galėtų mažinti arba atsisakyti branduolinės energetikos. Panašiai elgiasi ir Japonija.

„Vartodami daugiau anglies į aplinką išmetame daugiau anglies dvideginio (CO2). Esame tokiame procese, kuris rodo, kad CO2 emisijos nėra linkusios stabilizuotis, bet kaip tik – didėti. Žmones labai sunku įtikinti, kad tai yra labai rimta situacija, reikalaujanti neatidėliotinų sprendimų“, – sako fizikas.

Apžvelgdamas šią situaciją C.Rubbia pasitelkė graikų mitologiją.

„Buvo tokia Kasandra, kuri pranašavo ateitį, bet buvo prakeikta, kad jos pranašystėmis niekas netikėtų. Ji visuomet sakė tiesą, bet niekas ja netikėjo. Aš manau, kad mūsų situacija yra panaši“, – sako jis.

C.Rubbia primena, kad žmonių populiacija sparčiai didėja. Per metus gimsta beveik 80 mln. žmonių. Didėjantis gyventojų skaičius reikalauja daugiau maisto, vandens, energijos. Dėl augančio žmonių skaičiaus reikalingi neatidėliotini sprendimai, kaip kovoti su globaliniu atšilimu.

15min.lt rašė apie užterščiausius pasaulio miestus. Šį straipsnį ir nuotraukų galeriją galite rasti paspaudę čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?