Jį sukūrė Fraunhoferio fotoninių mikrosistemų instituto (IPMS) Drezdene (Vokietija) mokslininkai.
Skeneris veikia artimajame infraraudonųjų spindulių diapazone ir analizuoja šviesą, atsispindėjusią nuo pluoštų. Prietaisas suskaido šią šviesą į 950-1900 nanometrų bangos ilgio bangas, paverčia jas elektriniais signalais, o tada perduoda šiuos signalus į analizatorių, varomą dirbtinio intelekto. Lygindama rezultatus su duomenų baze, dirbtinio intelekto sistema gali greitai gauti rezultatus, apibūdinančius bet kurį audinio gabalą sudarančias medžiagas.
„Optinė skiriamoji geba yra 10 nanometrų“, – sakė Fraunhoferio IPMS Sensorinių mikromodulių skyriaus mokslininkas Heinrichas Grügeris. – Tokia didelė skiriamoji geba reiškia, kad NIR spektrometras taip pat gali naudoti dirbtinį intelektą mišriems audiniams, pavyzdžiui, drabužiams, pagamintiems iš poliesterio ir medvilnės, atpažinti.“
Tyrėjai teigia, kad šis atskiras prietaisas, kurio kvadratinis plotas yra vos 10 mm, o storis – 6,5 mm, gali padėti audinių perdirbimo įmonėms geriau rūšiuoti medžiagas, kad jas būtų galima efektyviau apdoroti.
Jie teigia, kad jei šią technologiją būtų galima įdiegti į mobiliuosius telefonus ir sujungti su kamerų moduliais, vartotojai galėtų vietoje nustatyti, ar turguje ar mažmeninės prekybos parduotuvėse parduodami audiniai tikrai yra tokie, kaip sako pardavėjas. Be to, tai galėtų būti skalbimo priemonė, padedanti nustatyti audinius, kurie prarado savo etiketes, ir informaciją, reikalingą tinkamam skalbimo protokolui.