Jei vis dar abejojate ar nepatikliai šypsotės, šioje apžvalgoje pateiksime išsamius argumentus, kodėl – a) šis žaidimas ugdo būsimus chirurgus ir b) kodėl tai yra turbūt geriausias „Crash“ serijos žaidimas neskaitant originalios trilogijos.
Prieš pradedant apžvalgą – trumpas šuolis atgal į praeitį. Pirmasis „Crash“ žaidimas pasirodė dar 1996 metais (taigi, prieš 24 metus), o sukūrė jį dabar itin garsi ir daugeliui jau dėl kitų žaidimų žinoma studija „Naughty Dog“. Bet prieš 24 metus jie kūrė „Crash“ žaidimą ir neužilgo sukūrė dar dvi jo dalis, o po 2000-ųjų pradėjo darbuotis prie naujos žaidimų serijos – „Jak and Daxter“, tada jau „Uncharted“ ir t. t.
Bet kas gi nutiko su vienu garsiausių pirmosios „PlayStation“ konsolės veikėju bei jo serija? Ją ne kartą buvo bandoma gaivinti, bet nesėkmingai ir ilgainiui ši serija užmigo amžinu miegu. Ir tik šioje konsolių kartoje paaiškėjo, kad ne tokiu jau amžinu, nes kūrėjai „Vicarious Visions“ atnaujino originalią Crasho trilogiją – „Crash Bandicoot N. Sane Trilogy“. Žaidimas pasirodė 2017 metais, susilaukė daug sėkmės ir išmokė visą industriją vertingos pamokos – tai, kas pamiršta, nebūtinai blogai. Taigi, šią seriją atrado tiek seni, tiek nauji žaidėjai, todėl pribrendo laikas pilnaverčiam, senosios devyniasdešimtųjų Crasho trilogijos tęsiniui. Šį kartą darbo ėmėsi vaikų ir šeimų numylėtiniai — „Toys for Bob“.
Prieš pradedant jau įprastą apžvalgos dėstymą, pašalinkime iš kelio vieną dalyką, kuris vėliau trukdys. Tie, kas šios serijos žaidimus pažįsta – šį dalyką jau žino, o nauji žaidėjai turi gerą progą sužinoti. Siužeto ar kažkokių ryškių veikėjų čia, galima sakyti, nėra. T. y. taip, yra, bet jie sekmadienio filmukų lygmens ir yra tik tam, kad vyktų veiksmas. Kadangi visas žaidimas sutelktas į lygių įveikimą, gilaus siužeto vystymo nereikėtų tikėtis. Galiausiai, pagrindinis žaidimo veikėjas – Crashas – net nekalba! Bet iš principo jis ir jo jaunesnė sesė Coco Bandicoot (ji kalba, bet tik tiek kiek to reikalauja siužetas), kovoja prieš savo amžinus priešus, pradedant paklaikusiu daktaru Neo Cortex ir kitais ilgamečiais blogiukais.
Įdomu žaidime nebent tai, kad čia susimaišo skirtingi laikmečiai, o žaidėjas dėl to gauna nemažai siurprizų – pavyzdžiui, čia pasirodo Crasho mergina iš pačio pirmojo žaidimo Tawna, tik čia ji iš alternatyvios realybės. Arba oro siurbliu ginkluotas krokodilas Dingodile – ir juos abu netgi gauname pavaldyti atskiruose jų lygiuose! Galiausiai, žaidime supinta daug skirtingų pasaulių bei laiko juostų, todėl gauname visą toną pačių įvairiausių ir labai skirtingų lygių. Tad ko dar gali reikėti tokio tipo platforminiame nuotykių žaidime? Va čia ir įdomioji dalis – chirurginio preciziškumo, geležinės kantrybės ir aštrios (kaip skalpelis) atminties.
Chirurginis preciziškumas
Pirmasis atsakymas į klausimą, kodėl gi šis žaidimas padės išugdyti būsimą chirurgę ar chirurgą yra būtent toks – chirurginis preciziškumas, kurio reikalauja „Crash 4“.
Ką mes turime omenyje? Ogi tai, kad kiekvienas lygis – net pirmi keli – yra taip sustyguoti, kad jei žaisdamas nebūsi tikslus, t. y. chirurgiškai tikslus, nugarmėsi į prarają, neįveiksi kliūties, žūsi nuo krabo žnyplės ar atsitrenksi į sieną – kokį 20-tą kartą iš eilės.
Taip, žaidimas atrodo labai gražiai, kaip itin geros grafikos filmukas, bet jo sudėtingumas prilygsta kokiam nors „Dark Souls“. Ir tai, „Dark Souls“ gerbėjai, pažaidę „Crash 4“, pripažintų, kad šis, ko gero, sunkesnis. Ir sunkumas nėra pereiti konkretų lygį – pražuvę kokius 22 kartus (tam, kad nemeluotume, kiek kartų nugarmėjome, ekrano kampe yra didelis mūsų pralaimėjimų skaitliukas) mes jį įveiksime – bet pereiti jį gerai. Taip, kaip kūrėjai sumanė.
O pereiti konkretų žaidimo lygį gerai reiškia sudaužyti visas iki vienos dėžes, surinkti pakankama kiekį obuolių, rasti slaptą deimantą ir dar visa tai, pageidautina, padaryti vienu prisėdimu ir nė karto nežuvus! Tai, kaip įsitikinsite pradėję žaisti, yra absurdiškai sudėtinga. Todėl prieš žaidžiant „Crash 4“ reikėtų susikaupti, o gal kaip tik – atsipalaiduoti? – žodžiu daryti tai, ką tikriausiai prieš sunkiausius iššūkius daro chirurgai, nes kitaip šis žaidimas jūsų nesigailės.
Nepadeda ir tai, kad su kiekvienu nauju pasauliu žaidimo lygiai sunkėja, iššūkių daugėja, o perėjus maždaug pusę žaidimo atsirakina ir dar daugiau režimų – pavyzdžiui, bespalvis režimas, ar režimas kuriame sukeistos kairė ir dešinė; šiame režime taip pat reikės pereiti kiekvieną iš žaidimo lygių. Taip pat galima atrakinti senus prisiminimų lygius, kurie bus lyg sunkiausi žaidimo iššūkiai sukoncentruoti į mažas atkarpas, tad tiems, kas norės pajausti, ką reiškia kristi žemyn galva tarpekliu ir nuolat daužytis į šakas bei akmenis – tiems neabejotinai čionai.
Geležinė kantrybė
Jei reikėtų patarimo prieš žaidžiant „Crash 4“, jis gali būti tik vienas. Jeigu neturite kantrybės, geriau net nepradėkite, nes į sieną skris arba žaidimo diskas, arba pultelis arba į kambario sieną pasišokėję mesitės patys. Kita vertus, jei esate nekantrūs ir niekas to nekantrumo nepagydo, galbūt tai pavyks šiam žaidimui? Nes jis – negailestingas.
Jo lygiai yra gana ilgi, tad praktiškai kiekviename neišvengiamai pasitaikys toks kliūčių ruožas ar priešų išdėstymas, kuris jus parklupdys ir ten strigsite kuriam laikui. O pereiti lygį bet kaip čia kažkaip nesmagu, nes negauname deimantų, neatrakiname kostiumų ir t. t. Taigi, norint pilnaverčio užbaigtumo ir pergalės jausmo – teks žaisti tiksliai, o norint žaisti tiksliai reikia geležinės kantrybės.
Būna, žaidimas pateikia dar ir staigmenų – pavyzdžiui, visame lygyje vien kliūčių ruožai ar priešų kombinacijos, o į pabaigą – netikėtas lygio bosas (nors bosai šiaip turi savo atskirus lygius) arba kokia nors netikėta sekcija su kateriu. „Crash 4“ labai mėgsta išmušinėti mus (žaidėjus) iš vėžių ir matuoti, kiek pakelsime. Todėl tiems, kas šiais laikais skundžiasi, jog žaidimai nesuteikia iššūkių arba yra per lengvi – labas rytas, nes „Crash 4“ jums bus lyg malonus praeities elektrošokas ir taip pakratys, kad tai taps kelione laiku atgal į „PlayStation 1“ kompiuterines ir gal dar daugiau.
Galima sakyti, kad „Crash 4“ netgi dar sunkesnis už savo pirmtakus, nes jo kūrėjai „Toys for Bob“, panašu, žinojo, kas darė šiuos žaidimus sunkiais ir sumaniai tuo žongliruoja, kai kur iššūkį dar labiau pastiprindami. Viską pasunkina ir tai, kad šiame žaidime yra galių kaukės, o šias galias turėsime naudoti skirtinguose lygiuose kliūtimis ar galvosūkiams įveikti. Iš žaidėjo pusės tai gudrybė ir švelni apgaulė – atrodo gerai, gauname daugiau žaismo variacijų, žaidimas ne taip pabos... Bet iš tikrųjų daugeliu atveju tai visų pirma pasunkina žaidimą, nes jis ir šiaip nelengvas, o jei dar reikia per visas kliūtis ir priešų išdėstymą žongliruoti papildomomis galiomis – pasidaro visai karšta. Bet žaidimas tikrai įkandamas. Tik vėlgi, reikės geležinės kantrybės.
Aštri (kaip skalpelis) atmintis
Ko dar reikia į kokteilį, kad žaidimas gautų 10 balų sudėtingumo ir reikalavimo iš žaidėjų skalėje? Teisingai, įdarbinti jų atmintį. Ir „Crash 4“ tai tikrai padaro. Čia beveik kiekviename lygyje bus per 300 ar net dar daugiau dėžių, kurias turėsime sudaužyti. Nors lygiai netrumpi, 300 ar kartais net 500 dėžių yra labai daug, todėl kokias 50 praleisti – itin lengva. Todėl norint sudaužyti jas visas teks gerokai patreniruoti atmintį ir prisiminti, kur kurias jau sudaužėm, o kur kokią praleidome. Atminties prireiks ir norint įveikti kai kurias žaidimo kliūtis, kurios grįstos išnykstančiomis ir vėl atsirandančiomis platformomis ar iliuzijomis, skirtomis apgauti žaidėją.
Tai jeigu jūs galvojate, kad po sunkios darbo dienos įsijungsite atpalaiduojantį neįpareigojantį žaidimą ir pasiimate į rankas „Crash 4“ praktiškai tai yra geriausias receptas potencialiai asmeninei katastrofai. Šį žaidimą geriausia žaisti yra pailsėjus, susikaupus, nusiteikus, kad nebus lengva ir įtempus atminties raumenis.
Taip, gali būti, kad perėję „Crash 4“ nebebūsite tokie patys – tikriausiai jau būsite bent penktadaliu labiau chirurgai, nesvarbu kokioje srityje iki tol dirbote. Ir tai nėra blogai – naujasis „Crash“ žaidimas yra tikrų tikriausias pavyzdys žaidimo, kuris duoda realios – ir turbūt netgi pamatuojamos – naudos jį žaidusiam. Netikite? Puiki proga įsitikinti. O jei vaikai kokiai nors progai prašo padovanoti kompiuterinį žaidimą, į savo pirminių svarstymų penketuką būtinai įtraukite ir „Crash 4“. Būsimas chirurgas ar chirurgė jums kada nors padėkos.
Kompiuterinio žaidimo „Crash Bandicoot 4: It‘s About Time“ kodą apžvalgai suteikė jo leidėjai. Žaidimas pasirodė šių metų spalio 2 d. ir yra skirtas konsolėms „PlayStation 4“ ir „Xbox One“.
