D.Feustelis Tarptautinėje kosminė stotyje (TKS) praleido 197 dienas – kiek daugiau nei pusmetį. Tai yra standartinės trukmės kosminė misija. Ir visą tą laiką organizmas stengėsi prisitaikyti prie gyvenimo nesvarumo sąlygomis, rašo „Science Alert“.
Bėda ta, kad mūsų organizmai nėra skirti gyvenimui be gravitacijos. Kai mūsų kūnų prie žemės netraukia gravitacijos jėga, nutinka daug įvairių keistų dalykų. Keli iš jų, skaudžiausiai kertantys vos grįžus į Žemę – raumenų atrofija ir kaulų tankio mažėjimas maždaug 10 kartų sparčiau nei sergant osteoporoze.
Maža to, kai astronautai po ilgalaikės misijos kosmose grįžta į Žemę, gravitacija jiems gali sukelti labai stiprų galvos svaigimą, nes prie naujų sąlygų tyri prisitaikyti ir pusiausvyros juslė.
Dėl to nusileidus ant Žemės tampa sunku net judėti taip, kaip buvo judama prieš skrydį. Tą akivaizdžiai pademonstruoja ir D.Feustelio vaizdo įrašas, nufilmuotas jam bandant žengti kelis žingsnius netrukus po kosminės misijos pabaigos.
Įdomu tai, kad tokie drastiški organizmo pokyčiai įvyksta nepaisant to, kad astronautai kosmose labai daug – maždaug po dvi valandas per parą – praleidžia sportuodami ir stiprindami visus savo raumenis.
Toks fizinio aktyvumo režimas skirtas tam, kad būtų bent kiek kompensuojama raumenų atrofija, tačiau, nepaisant to, iki įprastinės būsenos po pusmečio kosmose organizmas grįžta tik po trejų-ketverių metų.
Ir tai – tik vienas iš daugelio iššūkių, kuriuos turėsime įveikti prieš išsiaiškindami, kaip nuvykti į Marsą ir ten išgyventi: kuo ilgesnis skrydis, tuo labiau nukenčia raumenys ir kaulų tankis, o vienos pusės kelionė į Marsą truks bent šešis mėnesius.