Du laukinės gamtos mėgėjai, filmavę vilkus laukuose, užfiksavo akimirką, kuomet gyvūnas buvo nužudytas – jų įrašas sukėlė labai audringą reakciją.
Įraše matoma, kaip vilko patelė buvo nušauta žmogaus, esančio sustojusiame automobilyje. Vilkas jokios grėsmės nei žmonėms, nei jų turtui, nekėlė.
Įspėjame: jautresnių nervų žmonėms žiūrėti šį įrašą nerekomenduojama.
Švedijos Žemės ūkio mokslų universiteto profesorius adjunktas Guillaume'as Chapronas sakė, kad šis nužudymas yra „visiškai nepriimtinas“, nes vilkė iki šūvio nerodė jokių agresyvaus elgesio ženklų. Ji, anot profesoriaus, buvo nušauta „iš smalsumo ir atsargumo“.
„Pagal vaizdo įraše matomą gyvūno elgesį galima spręsti, kad nebuvo visiškai jokios grėsmės žmonėms, taip pat nebuvo jokių ženklų, rodžiusių, kad gyvūnas gali pradėti kelti grėsmę“, – sakė profesorius.
Anot jo, sunku surasti pateisinimą šiam nužudymui „išskyrus paprasčiausią neapykantą vilkams ir įsitikinimą, kad žmonės negali toleruoti plėšrūnų savo aplinkoje“.
„Nemanau, kad tai buvo problemų keliantis vilkas, bet nekyla jokių abejonių, kad turime „probleminį medžiotoją“, o tokius žmones būtina sustabdyti“, – tvirtino mokslininkas.
Policija pateikė kaltinimus vietiniam 66 metų gyventojui, kuris, nušaudamas vilką, pažeidė medžioklės teisinį reguliavimą.
Danijos policijos atstovas sakė: „jis neigia, kad nušovė vilką, tačiau nenori pareigūnams pateikti jokios informacijos apie šį atvejį. Konfiskavome įtariamojo automobilį, iš kurio numanomai buvo atliktas šūvis, taip pat keletą medžioklinių ginklų iš įtariamojo namų“.
Teisminio tyrimo įvykio vietoje ir įtariamojo automobilio bei namų apieškojimo rezultatų paviešinimo tikimasi per kelias artimiausias savaites.
Laukinių vilkų Danijoje nėra buvę nuo 1813 metų, tačiau 2012 m. pastebėti pavieniai laukais klajojantys patinai. Praėjusiais metais prie patinų prisijungė ir 500 km iš Vokietijos nubėgusi patelė – taip Danijoje atsirado pirma per 200 metų funkcionali vilkų gauja.
Vilkai – manoma, kad juos galima suskaičiuoti ant rankos pirštų – apsigyveno teritorijoje kur gausu dirbamų žemių ir keletas nedidelių pušynų Vakarų Jutlandijoje. Tose vietovėse taip pat gausu stirnų ir raudonųjų elnių. Ekspertų teigimu, šios vienos vilkės žūtis kelia rimtą grėsmę visos atgimstančios vilkų populiacijos išlikimui.
Būta keleto pranešimų apie kelias per žiemą vilkų papjautas avis, tačiau Danijos vyriausybė įgyvendina vilkų populiacijos valdymo planą, kuris numato kompensacijas ūkininkams dėl vilkų padarytos žalos, kad šie galėtų pasistatyti nuo vilkų apsaugančias tvoras.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius jau keliose Europos valstybėse stebimas vilkų populiacijų gausėjimas, praėjusią žiemą pranešta ir apie vilkus Belgijoje – paskutinėje žemyninėje Europos valstybėje, kur šie plėšrūnai buvo išnaikinti.
Anot ekspertų, žemyninėje Europoje (neskaitant Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos) iš viso yra daugiau nei 12 000 vilkų, ES aplinkosaugos direktyvose jie išskiriami kaip saugoma rūšis.
Anot G.Chaprono, Europos pietinių valstybių gyventojai vilkų populiacijų atsinaujinimą vertina kur kas palankiau nei šiauriečiai. Kai kuriose valstybėse su santykinai mažomis vilkų populiacijomis – taip pat Suomijoje bei Norvegijoje – netgi rengiami prieštaringai vertinami kasmetiniai plėšrūnų šaudymai.
Ir nors aplinkosaugininkai bei dalis visuomenės džiaugiasi šių plėšrūnų gausėjimu, esama daug vilkų oponentų, o ūkininkai vieningai aiškina, kad jie kelia grėsmę ir žmonėms, ir auginamiems gyvūnams.
Bet, anot G.Chaprono, atėjo laikas pamiršti vilko įvaizdį, atėjusį iš „Raudonkepuraitės“ laikų.
„Laikas keisti mąstymą. Kitos gyvūnų rūšys – tokios, kaip šernai – skirtingai nei vilkai žmonėms grėsmę kelia nuolat, tačiau vis dar yra kur kas labiau toleruojami“, – aiškino profesorius.
