Šį incidentą 2013 m. rugsėjo 11 d. tiesiogiai stebėjo ispanų astronomas, Huelvos universiteto (Ispanija) ir britų Karališkosios astronomų draugijos narys Chosė Marija Madijedas. Stebėdamas Mėnulį dviem teleskopais, astronomas Debesų jūros regione pamatė labai ryškų žybsnį, kuris truko apie 8 sekundes. Vienu momentu sprogimo ryškis prilygo Šiaurinės žvaigždės ryškiui.
Toks žybsnis iš Žemės turėjo būti matomas ir plika akimi – jei tik tomis sekundėmis kas nors žvelgė į Mėnulį, o jo disko netemdė nepalankios atmosferinės sąlygos, tvirtina RAS. Po susidūrimo 8 sekundes trukęs švytėjimas yra ilgiausias ir ryškiausias užfiksuotas tokio pobūdžio įvykis per visą Mėnulio stebėjimų istoriją.
„Tą akimirką supratau, kad stebiu nepaprastai retą įvykį“, – RAS kalbėjo Ch. M. Madijedas.
Asteroido susidūrimas su Mėnuliu užfiksuotas dviejuose vaizdo siužetuose: viename rodoma vien autentiška medžiaga, kitame toji medžiaga papildyta astronomų pasakojimu ir kompiuterine grafika apie asteroidų susidūrimus su Mėnuliu (tačiau autentiški kadrai palikti – jie pažymėti grafa „actual footage“ kairiajame viršutiniame ekrano kampe).
Ch. M. Madijedo tyrėjų grupės vertinimu, praėjusių metų rugsėjo 11 d. asteroidas į Mėnulį bloškėsi įspūdingu 61 tūkst. km/val. greičiu. Jis skriejo tokiu siaubingu greičiu, kad po smūgio akimirksniu išsilydė ir išgaravo – todėl buvo užfiksuotas žybsnis. Susidūrimo vietoje rastas naujas 40 metrų skersmens krateris.
Smūgis į Žemės palydovo paviršių prilygo 15 trotilo tonų sprogimui. Tai yra daugiau nei triskart galingesnis sprogimas už galingiausią iki šiol NASA 2013 m. kovą nufilmuotą sprogimą.
Ispanų astronomo vadovaujami tyrėjai mano, kad Mėnulyje nukritęs akmens luistas galėjo sverti apie 400 kg, o jo skersmuo – nuo 0,6 iki 1,4 metro. Palyginimui, Čeliabinsko meteoritas Rusijoje 2013 m. vasario 15 d. buvo beveik 20 metrų skersmens ir svėrė keliolika tūkstančių tonų.
Taigi, į Mėnulį atsitrenkė mažytis akmenukas, tačiau sprogimo būta tokio, kad jis buvo matomas net Žemėje, už 400 tūkst. km. Galima įsivaizduoti, kokį sprogimą Mėnulyje būtų sukėlęs Čeliabinsko kalibro meteoroidas Mėnulyje ar toje pačioje Žemėje, jei ne ją gaubianti atmosfera.
Astronomų manymu, tokie nedideli meteoroidai į Žemę krenta 10 kartų dažniau nei buvo manoma iki šiol. Tačiau Žemę nuo jų saugo atmosfera: joje nekviesti kosminiai klajūnai sudega ir virsta meteorais.
Ispanų stebėjimų rezultatai publikuoti RAS žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
