Tačiau kai narai nusileido patikrinti, kas nutiko, jie išsiaiškino, kad visa 740 kg sverianti, automobilio dydžio įranga tiesiog... pradingo. Be pėdsakų. Liko tik laido galas.
„Įranga dingo, narai nebegali jos rasti. Kai narai praėjusią savaitę nusileido į jūros dugną observatorijos vietoje, jie rado tik nutrauktą laidą. Jis buvo visiškai išplėštas“, – sakė jūrų biogeochemikas Hermannas Bange, dirbantis GEOMAR Helmholco vandenynų tyrimų centre Kylije (Vokietija).
Dėl povandeninės laboratorijos dydžio ir masės, anot Vokietijos pareigūnų, mažai tikėtina, kad laboratoriją nunešė povandeninės srovė,s audros ar jūrų gyvūnai.
Stotis, kurią pastatė valstybės finansuojamas Kylio Vandenynų tyrimų centras ir Helmholco Geesthachto centras, buvo sudarytas iš dviejų sujungtų elementų. Vienas buvo energijos tiekimo modulis, su žeme sujungtas laidu, o kitas – pati observatorija, kurioje buvo vandens temperatūros, druskingumo, deguonies, metano koncentracijos, srovių stebėjimo jutikliai.
Observatorija nuo kranto buvo nutolusi maždaug 1,8 km atstumu, į šiaurę nuo Kylio, esančio Vokietijos šiaurinėje dalyje. Laboratorijai pasirinkta vieta buvo kruopščiai atrinkta, joje plaukioti laivams griežtai draudžiama. Tačiau neatmetama tikimybė, kad kažkam pavyko nepastebėtiems įplaukti į šią teritoriją ir nuo dugno 22 metrų gylyje paimti 300 000 eurų vertės įrangą.
Tad gali būti, kad laboratorija buvo pavogta su tikslu parduoti ją metalų supirkėjams. Pastaraisiais laikais jūros dugno radiniai – ypač iki pirmųjų atominių bombų sprogimų – paskendę metaliniai laivai yra itin viliojantis, nors ir neteisėtas vagių grobis. Tikėtina, kad įgudę vagys, pratę nepastebėti nuo jūros dugno pavogti ištisus laivus, sugebėjo nukniaukti ir šią laboratoriją. Nors ji buvo pastatyta 2016 metais, vagys galėjo ją griebti vos pasitaikius pirmai galimybei.
Bet dingo ne tik metalas. GEOMAR mokslininkai liūdi ir dėl itin brangių duomenų praradimo Tikėtina, kad galima būtų pagaminti dar vieną analogišką observatoriją, tačiau kol jos nebus, niekas to jūros dugno regiono nestebės – pirmą kartą nuo 1957 metų.
Tai ne tik reiškia, kad stebėsenos duomenyse atsiras spraga. Jei iki naujos observatorijos įjungimo jūros aplinkoje nutiks kas nors svarbaus, neturėsime galimybių tą įvykį stebėti.
„Mūsų renkami duomenys buvo tiesiog neįkainojami. Jie padėjo mokslininkams registruoti pokyčius Baltijos jūroje ir galimai imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė H.Bange.
Vagystės tyrimu užsiima policija, tačiau mokslininkai taip pat tikisi, kad jiems padės viešumas.
„Būtume labai laimingi, jei kas nors ką nors praneštų. Galbūt kas nors rugpjūčio 21 dienos rytą matė ką nors įtartino ties pakrantės atkarpa. Arba kas nors kur nors ant kranto rado observatorijos rėmo dalių“, – visuomenės dėmesio ir pagalbos tikėjosi H.Bange.
Naujos observatorijos gamybos ketinama imtis kaip įmanoma skubiau, kad kuo greičiau būtų atnaujintas jūros dugno stebėjimas.
