Nuo deimantų iki stiklo: 5 planetos, kuriose iš dangaus lyja ne vandeniu

Saturnas

Egzotiško lietaus nereikia ieškoti labai toli. Štai jau mūsų Saulės sistemoje yra keletas planetų, kuriose, kaip įtaria mokslininkai, lyja deimantais.

Remiantis išvadomis, deimantais lyja Saturne, Neptūne ir Jupiteryje, tačiau geriausios sąlygos tam gali būti būtent Saturne. Dėl intensyvių Saturno audrų, kai 10 žaibų gali smogti per sekundę, jo atmosferoje esančios metano molekulės sunyksta, todėl anglies atomai gali laisvai plūduriuoti ir pradėti kristi ant žemės, rašo „American Scientist“.

Keliaudami per tankią, daugiasluoksnę Saturno atmosferą jie virsta grafitu ir galiausiai susispaudžia į mažyčius deimanto gabalėlius (daugumos jų skersmuo mažesnis nei milimetras).

Titanas

Tuo tarpu Titane, didžiausiame Saturno palydove, kyla ledinės metano liūtys.

NASA nuotr./Titanas, Saturnas ir jo žiedai. Šis šešių kadrų montažas vaizduoja Saturną, jo žiedus ir milžiniškąjį mėnulį Titaną, kuris yra antras didžiausias mėnulis Saulės sistemoje po Jupiteriui priklausančio Ganimedo (Nuotrauka daryta 2012 kovo 6 d., kai „Cassini“ nuo Titano skyrė 770 tūkst. km)

Kaip Žemėje vyksta vandens ciklas, taip ir Titane vyksta metano ciklas: metano lietus užpildo ežerus, galiausiai ežerai išgaruoja, o garai pakyla į debesis ir viskas prasideda iš naujo.

Venera

Veneroje yra itin tiršta atmosfera, daugiausia sudaryta iš anglies dioksido, o atmosferos slėgis net 90 kartų didesnis nei Žemėje. Ši atmosfera sulaiko didžiąją dalį Saulės spinduliuotės, todėl temperatūra Veneroje gali siekti iki 460 °C – taigi, jei čia atsidurtumėte, per kelias sekundes būtumėte sutraiškyti ir išvirti.

123RF.com nuotr./Karščiausia Saulės sistemos planeta – Venera

Bet jei tai skamba nepakankamai skausmingai, Veneros lietų sudaro sieros rūgštis, kuri smarkiai nudegintų bet kurio tarpžvaigždinio keliautojo odą, rašo BBC.

HD189733b

Vos už 63 šviesmečių nuo Žemės yra „mėlynojo marmuro“ planeta, kuri iš pažiūros atrodytu puiki vieta gyventi ateiviams. Tiesa, nors iš tolo ji ir primena Žemę, iš tiesų tai – tik apgaulė.

Mokslininkai teigia, kad mėlyna planetos atmosferos spalva greičiausiai atsiranda dėl išlydyto stiklo lietaus, rašo „Space“.

123RF.com nuotr./Egzoplanetos iliustracija

Šis itin karšto stiklo lietus yra tik viena iš dujų milžinės ir jos žvaigždės artumo pasekmių – planetoje dienos temperatūra pakyla iki 930 laipsnių Celsijaus.

WASP-76b

Dar tolimesniame pasaulyje, esančiame už 640 šviesmiečių nuo mūsų, iš dangaus lyja įkaitusia geležimi.

WASP-76b yra 2016 m. atrasta ugninga dujinė egzoplaneta milžinė. Ji vadinama „itin karštu Jupiteriu“, nes yra arti žvaigždės, aplink kurią skrieja.

Ši planeta unikali tuo, kad viena jos pusė visuomet nukreipta į jos žvaigždę. Tai reiškia, kad temperatūra planetoje gali pasiekti ir 2500 laipsnius pagal Celsijų. Dėl karšto klimato WASP-76b garsėja geležies lietumi.