Olimpo kalnas
Pradėti kosminę kelionę vertėtų nuo Marso – potencialiausios planetos, kurią galėtų kolonizuoti žmonės.
Nors atrodo, kad Marsas yra didelė raudonų dulkių dykuma, jame iš tikrųjų yra ką pamatyti. Vienas iš įspūdingiausių objektų – didžiausias kalnas Saulės sistemoje.
Olimpo kalnu vadinamas užgęsęs ugnikalnis susiformavo prieš 1,8 mlrd. metų, o paskutinis jo išsiveržimas vyko prieš 25 mln. metų, tad jį aplankyti turėtų būti visiškai saugu. Penkis kartus didesnis už Lietuvą, šis kalnas taip pat yra tris kartus didesnis už Everesto kalną.
Centrinė viršukalnė virš vidutinio planetos lygio iškilusi apie 25 km – tad jo šlaitus 19 km aukštyje dengia debesys. Sunku įsivaizduoti, kokio grožio saulėlydis turėtų atsiverti iš tokio aukščio!
Mėlyni saulėlydžiai
Marse lauktų ir kita, neįprasta pramoga. Užsikeberiojus į Olimpo kalno viršūnę būtų galima pasitikti ir palydėti Saulę, o šis reginys gerokai skirtusi nuo to, ką esame įpratę matyti Žemėje.
Nors Marsas vadinamas Raudonąja planeta dėl to, kad diną dangus atrodo raudonas, saulėlydžiai čia – mėlyni. Planetos atmosferos slėgis sudaro tik 1 proc. žemės atmosferos slėgio, o „orą“ sudaro anglies dioksidas ir geležies turtingos dulkės, kurios išsklaido žemo dažnio raudoną šviesą.
Metano ežerai ir ledo ugnikalniai
Esame įpratę prie melsvų ežerų ir lava trykštančių ugnikalnių. Bet kas nenorėtų pamatyti ugnikalnio, iš kurio trykšta ledas, arba ežero, kuriame vietoje vandens – metanas?
Šiuos neįprastus objektus galima rasti lediniame Saturno palydove – Titane. Palydove taip pat gausu geizerių, kurių čiurkšlių aukštis siekia 8 km. Kartu su didingu Neptūno vaizdu danguje jie sudarytų nepakartojamą vaizdą.
